Vakarinis maumedis (lot. Larix occidentalis) – pušūnų spygliuotis medis, priskiriamas pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genčiai.
Savaime auga Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje - Kanados Britų Kolumbijos provincijos pietryčiuose, Albertos provincijos pietvakariuose, bei JAV šiaurinėje Aidaho, rytų Oregono, vakarinėje Montanos, rytinėje Vašingtono valstijų dalyse, 500–2135 m aukštyje, kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose.
Laja siaura, kūgiška. Jaunų medžių žievė plona, tiesi, vėliau, suskeldėja, sustorėja iki 15 cm (paskirų iki 30 cm), įgauna rausvai rudą atspalvį. Šakos horizontalios, atvirose vietose augančių medžių žemutinės šakos senstant nukrenta. Spygliai blyškiai žali, 2-5 cm ilgio, rudenį ryškiai pagelsta ir nukrenta. Kankorėžiai ovalūs arba kiaušiniški, 2-3 cm ilgio, 1,3-1,6 cm pločio, sudaryti iš 45-55 plaušelių[1].
Tai aukščiausia ir masyviausia maumedžių genties medžių rūšis. Natūralaus augimo areale medžio aukštis iki 30–60 m, kamieno skersmuo siekia iki 150-221 cm. Istoriniai šaltiniai teigia, kad augdavo iki 65 m aukščio, o stambūs medžiai turėjo iki 250 cm skersmens liemenį.
Dabar masyviausias žinomas kaip „Seeley Lake Giant“ prie Seeley ežero netoli Pakstono (Paxton) stovyklos, Lolo valstybiniame miške (Montanos valstija). Jo tūris 83 m³, kamieno skersmuo 221 cm, aukštis 49,4 m. Kitas masyvus žinomas kaip „The Burnt Corral Larch“ augantis netoli Starkey eksperimentinio miško, esančio Oregono valstijoje. Jo tūris 78 m³, kamieno skersmuo 209 cm bei 39,6 m aukštis. Šiuo metu žinomas aukščiausias vakarinis maumedis auga netoli Green Creek Umatilla valstybiniame miške (Oregonas). Jo aukštis 58,5 m ir 138 cm kamieno skersmuo (pagal Van Pelt 2000). Kanados Britų Kolumbijoje augantis netoliese Bridesville yra 52,4 m aukščio bei su 194 cm skersmens kamienu, o jo laja išsišakojusi 11,9 m skersmeniu (pagal S.Bednarski e-paštą 2012.06.15)[2].
Išgyvena daugiau kaip 493 metus (pagal medžio rievių išmatavimą dar ant augančio medžio). Miško plynėje netoli Cranbrook (Britų Kolumbija) buvo suskaičiuotos 920 rievės (pagal Stoltmann 1993). Taip pat gali būti tas pats medžio kelmas, apie kurį buvo pateikti jau kitų asmenų duomenys 2001 metais, pagal kuriuos buvo suskaičiuotos 915 medžio rievių[3].
Mediena tvirta, naudojama statyboms, popieriaus gamybai, kūrenimui. Indėnai kramto cukringus medžio sakus.
Gerai toleruoja žiemos šalčius, o atlaiko net iki −50 °C šaltį. Vakarinis maumedis netoleruoja paunksmių, bet dėl storos žievės atlaiko miško gaisrus, o jo sėklytės be vargo greitai sudygsta nesenose gaisravietėse.
Pirmą kartą Lewis'o ir Clark'o apibūdintas 1806 metais, bet iki pat 1849 metų nebuvo pripažintas kaip atskira rūšis, kol to nepadarė dabartinio mokslinio lotynų kalba šios rūšies pavadinimo autorius Thomas Nuttall, gyvenęs 1786-1859 metais.
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Vakarinis maumedis (lot. Larix occidentalis) – pušūnų spygliuotis medis, priskiriamas pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genčiai.
