Japoninė kriptomerija (lot. Cryptomeria japonica, angl. Japanese cedar, jap. スギ, kin. 日本柳杉) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, ir vienintelė kriptomerijų genties visžalių augalų rūšis.
Natūraliai paplitusi Japonijoje ir rytų Kinijoje. Porūšis Cryptomeria japonica var. japonica endeminis Japonijos salose, kuris paplitęs nuo Kiūšiū iki šiaurės Honšiū salos. Vėliau buvo introdukuota dalyje vidutinių platumų klimato juostose esančiose šalyse. Iš Europos žemyno valstybių dažniau auginamos JK, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje (Azorų salos), vakarų Kaukaze. Azijoje dažniausiai auginamos Kinijoje ir Indijoje. Taip pat Šiaurės Amerikoje – JAV, Meksikoje. Iš Okeanijos salų – Naujojoje Zelandijoje, Afrikos žemyne – PAR bei Rejunjono saloje, Pietų Amerikos žemyne introdukuota Bolivijoje.
Arčiausiai Lietuvos yra introdukuotos Lenkijoje, daugiausiai jos pietvakariuose, bei pietryčių Švedijoje. O Lietuvoje pavieniams entuziastams japoninių kriptomerijų auginimas dažniausiai pasibaigia nesėkme – jos nunyksta. Nors pavieniais atvejais kaip kad Skinderiškio dendrologiniame parke pasitaiko ir išimčių. Netoli Lietuvos, kiek piečiau Lenkijoje, kur klimatas šiek tiek švelnesnis, yra daugiau augančių, bet jos nėra tokios vešlios kaip natūraliam savaiminio paplitimo areale, o žiemomis apšąla. Pagal JAV žemės ūkio departamento (angl. USDA) duomenis, priskirta 5-8 atšiaurumo zonoms.
Ntūralaus paplitimo areale auga 1100–2500 metrų aukštyje. Gerai auga lengvame, pralaidžiame dirvožemyje. Mėgsta šiltą, drėgnoką klimatą. Esant šioms sąlygoms medžiai auga gerai ir greitai. Netoleruoja prasto dirvožemio ir šalčio bei sauso klimato.
Tai vienanamis, visžalis, kūgio formos lajos masyvus medis. Žievė rausvai ruda ar tamsiai pilka lupasi vertikaliom atraižom. Lapeliai it spygliukai šviesiai žali ant šakelės išsidėstę spirališkai po penkis 5–10 mm ilgio, išsilaiko 4-5 metus.
Tai aukščiausi, masyviausi ir ilgaamžiškiausi medžiai Japonijos salose. Įprastai auga apie 40-50 m aukščio, rečiau pasitaiko iki 60 m aukščio (Lietuvoje tik iki kelių metrų)[1] ir iki 2-3 m kamieno skersmeniu. Didžiausias pavienių šių medžių aukštis 70 metrų. Su storu 5,2 m skersmens kamienu žinoma kaip „Yaku-sugi“ arba „Jomon-sugi“ vardais. Medžio aukštis ir kamieno storis priklauso nuo dirvožemio, augimvietės aplinkos sąlygų. Augančios miškuose ar kituose medynuose, paprastai būna su laibesniais kamienais, bet aukštaūgės.
Tai ilgaamžiai medžiai gyvenantys apie 3000 metų ar daugiau. Pagal radioaktyviojo anglies izotopą buvo nustatyta, kad dabar auganti seniausia japoninė kriptomerija žinoma kaip „Jomon sugi“ turi 3000 ± 160 metų, kiti šaltiniai teigia esą jai tarp 2170-7200 metų. Pats medis yra 25,3 m aukščio, 5,2 m kamieno skersmens arba 16,2 m kamieno apimties ir 300 m³ tūrio, o tai jau masyviausias pušūnų medis Japonijoje. Shimoyaku miškininkystės įstaigoje yra saugoma nupjautos 6 metrų aukštyje japoninės kriptomerijos kamieno dalis su 1776 metinių medžio rievių ir tai įtikinamas šių medžių ilgaamžiškumo įrodymas.
Japoninė kriptomerija – Japonijos nacionalinis medis. Mediena rausvos spalvos, kvapni, minkštoka, lengva bet patvari, atspari puvimui bei lengvai apdirbama, tad Japonijoje labai populiari įvairių tipų statybose. Indijos Sikimo valstijoje ir Dardžilingo apygardoje vienas iš gausiau auginamų medžių ir naudojama statybose. Japonijoje gausiai auginamos prie šventyklų taip pat parkuose. Kitose šalyse taip pat auginamos miestų parkuose, botanikos soduose ir pavienių žmonių. Labai aktyviai naudojamos Japonijoje, Kinijoje, Azorų salose miškų ūkio plantacijose. Kaip dekoratyvinis augalas auginamas vidutinių platumų klimato juostose – dalyje Europos, ypač jos vakarinėje dalyje (gausiai JK, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje), JAV, Meksikoje, Naujojoje Zelandijoje, PAR, vakarų Kaukaze palei Juodąją jūrą.
Sąrašas nepilnas:
Japoninės kriptomerijos morfologiniai požymiai iš Philipp Franz von Siebold'o ir Joseph Gerhard Zuccarini'o knygos "Flora Japonica".
Japoninės kriptomerijos kankorėžiai ir sėklos
Japoninės kriptomerijos kankorėžėlis
Didžiosios Kajano kriptomerijos kamienas
Rejunjone introdukuotų japoninių kriptomerijų miškas
Jōmon medis - seniausia japoninė kriptomerija, kuriai tarp 2170-7200 metų. Auga Jakušimoje (Kagošimos prefektūra)
Senas japoninės kriptomerijos medis (Gifu prefektūra)
Japoninės kriptomerijos kamieno skersinis pjūvis
Japoninės kriptomerijos lentos pavyzdys
Japoninę kriptomeriją japonai vadina sugi (jap. 杉). Angliškai dažniausiai šis medis vadinamas Japanese Cedar (japoniniu kedru), nors kedrams visai negimininga rūšis. Oficialaus dabartinio japoninės kriptomerijos (lot. Cryptomeria japonica (Thunb. ex L.f.) D.Don) mokslinio pavadinimo autorius David Don gyvenęs 1799–1841 metais. Žemiau, japoninės kriptomerijos sinonimai[2]:
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Japoninė kriptomerija (lot. Cryptomeria japonica, angl. Japanese cedar, jap. スギ, kin. 日本柳杉) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, Taxodioideae pošeimio, ir vienintelė kriptomerijų genties visžalių augalų rūšis.
