Švininė vilktabokė (lot. Bovista plumbea) – vilktabokių (Lycoperdaceae) genties grybų rūšis.
Vaisiakūnis 2-4 cm skersmens, rutuliškas, išorinė luobelė (egzoperidis) lygi, primenanti kiaušinio lukštą. Vidinis sluoksnis (endoperidis) plonas ir panašus į vatą. Išorinė luobelė iš pradžių būna balkšva, vėliau papilkėja. Grybui senstant, egzoperidis sutrūkinėja į plačias skilteles ir iš dalies atsiskiria nuo endoperidžio, atsidengia vidinis sluoksnis, kuriam būdinga švino pilkumo spalva, kuri gali būti balkšvo ar rusvo atspalvio. Trama iš pradžių būna balta, kompaktiška, vėliau, grybui senstant pasidaro minkšta, geltonai rudos spalvos, ir galiausiai virsta rusvai rudais milteliais. Grybas skleidžia stiprų kvapą, kuris iš pradžių būna malonus, tačiau ilgainiui tampa išties atstumiantis. Subrendusio grybo viršūnėje atsiveria apvali angelė, pro kurią išbyra rudos spalvos sporos. Auga birželio - spalio mėnesiais, dažniausiai sutinkamas pievose, ganyklose, miško proskynose bei pamiškėse. Grybas yra valgomas, tačiau nėra laikomas geru valgomuoju grybu dėl savo įkyraus kvapo. Valgomi tik jauni vaisiakūniai.
Grybai, Etorė Bielis, Mūsų knyga, 2004, ISBN 9955-573-65-1, psl. 201
Švininė vilktabokė (lot. Bovista plumbea) – vilktabokių (Lycoperdaceae) genties grybų rūšis.
Vaisiakūnis 2-4 cm skersmens, rutuliškas, išorinė luobelė (egzoperidis) lygi, primenanti kiaušinio lukštą. Vidinis sluoksnis (endoperidis) plonas ir panašus į vatą. Išorinė luobelė iš pradžių būna balkšva, vėliau papilkėja. Grybui senstant, egzoperidis sutrūkinėja į plačias skilteles ir iš dalies atsiskiria nuo endoperidžio, atsidengia vidinis sluoksnis, kuriam būdinga švino pilkumo spalva, kuri gali būti balkšvo ar rusvo atspalvio. Trama iš pradžių būna balta, kompaktiška, vėliau, grybui senstant pasidaro minkšta, geltonai rudos spalvos, ir galiausiai virsta rusvai rudais milteliais. Grybas skleidžia stiprų kvapą, kuris iš pradžių būna malonus, tačiau ilgainiui tampa išties atstumiantis. Subrendusio grybo viršūnėje atsiveria apvali angelė, pro kurią išbyra rudos spalvos sporos. Auga birželio - spalio mėnesiais, dažniausiai sutinkamas pievose, ganyklose, miško proskynose bei pamiškėse. Grybas yra valgomas, tačiau nėra laikomas geru valgomuoju grybu dėl savo įkyraus kvapo. Valgomi tik jauni vaisiakūniai.
