Samettisumakki

• Datisca hirta L.
• Rhus hirta (L.) Sudw.

Rūgštusis žagrenis (lot. Rhus typhina, vok. Essigbaum, lenk. Sumak odurzający, rus. Сумах оленерогий) – anakardinių (Anacardiaceae) šeimos, žagrenių (Rhus) genties, dekoratyvinis, lapus metantis medis arba krūmas.

Rūgščiojo žagrenio moteriškas Žiedynas

Rūgščiojo žagrenio vyriškas Žiedynas

Morfologija

Laja skėtiška, reta, 5–6 m (kartais 12 m) skersmens, šakos plaukuotos, būdingas trišakas šakojimasis. Žievė tamsiai ruda, sueižėjusi. Ūgliai stori, tankiai apaugę rudais, aksomiškais plaukeliais, lipnūs. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, iki 60 cm ilgio, susideda iš 9–31 pailgai lancetiškų, nusmailėjusiomis viršūnėmis, pjūkliškais kraštais, plaukuotų, tamsiai žalia viršutine ir melsvai žalia apatine puse lapelių. Rudenį nusidažo ryškiomis spalvomis, dažniausiai oranžiniu purpuru. Rausta jie pamažu, todėl ant augalo vienu metu yra ir žalių, ir oranžinių lapų. Žiedai gelsvai žaliose ir rausvose tankiose šluotelėse. Žydi birželio – liepos mėnesį. Vaisiai – žirnio didumo, tankiai apaugę raudonais plaukeliais – kaulavaisiai, susitelkę šakų viršūnėse į 10–20 cm ilgio šluoteles. Prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesį ir laikosi ant medžio per žiemą (žmonės juos kartais vadina žiedais). Dauginasi sėklomis, ataugomis ir atžalomis. Žievėje ir lapuose yra nuodingų pieniškų sulčių. Mediena geltona, geltonai žalsvos spalvos.

Matmenys

Auga greitai. Įprastai užauga 4–6 m aukščio (tėvynėje užauga nuo 10 iki 12 m aukščio). Kamieno skersmuo nedaugiau kaip 35 cm apimties.

Amžius

Išgyvena iki 20 metų.

Augavietės

Mėgsta vidutinio derlingumo ir derlingus, normalaus drėgnumo dirvožemius. Nors auga ir nelabai derlinguose dirvožemiuose. Nemėgsta perdžiūvusių ar labai permirkusių dirvų. Šviesamėgis. Atsparus šalčiui ir vėjui, pakenčia užterštą orą. Tinka auginti gyvenvietėse, miestuose pavieniui arba grupėmis. Geresnėje dirvoje sparčiai dauginasi.

Paplitimas

Labiausiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, Ajovoje, Škotijoje, Floridoje, Gruzijoje. Lietuvoje dažnai auginamas parkuose, gyvenvietėse, miestuose.

Panaudojimas

Lapuose yra iki 25% rauginių medžiagų. Žiedai ir jauni lapai naudojami vaistams gaminti ir tabako aromatui gerinti, vaisiai – actui gaminti, mediena – inkrustacijai.

Literatūra

Vikiteka

• A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (246 psl.)