Amerikinė fitolaka (lot. Phytolacca americana) – fitolakinių (Phytolaccaceae) šeimos augalų rūšis, kilusi iš Šiaurės Amerikos.
Pavasarį iš šakniastiebyje esančių pumpurų išauga nauji stiebai. Lapai stambūs, ištisiniai, elipsės formos. Žiedai smulkūs, balti su žalsvu atspalviu, susitelkę į žvakes primenančias kekes. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Augalas rugpjūčio – rugsėjo mėn. sunokina uogų kekes, kurios iš pradžių būna rausvos, o vėliau tamsiai raudonos, o subrendusios – juodos, žvilgančios. Uogų sultys tamsiai raudonos spalvos, iš jų gaminami maistiniai dažai, tačiau dėl nuodingumo daugelyje šalių tai daryti uždrausta. Uogų kekės atrodo įspūdingai, neretai nuo svorio jos nulinksta.
Augalas turi biologiškai aktyvių medžiagų. Visos dalys, ypač stiebai ir šaknys, yra nuodingos. Suvalgius didesnį kiekį uogų galima apsinuodyti. Amerikos indėnai vartojo augalą kaip vėmimą sukeliančią priemonę, gydė odos ligas.
Amerikinė fitolaka (lot. Phytolacca americana) – fitolakinių (Phytolaccaceae) šeimos augalų rūšis, kilusi iš Šiaurės Amerikos.
Pavasarį iš šakniastiebyje esančių pumpurų išauga nauji stiebai. Lapai stambūs, ištisiniai, elipsės formos. Žiedai smulkūs, balti su žalsvu atspalviu, susitelkę į žvakes primenančias kekes. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Augalas rugpjūčio – rugsėjo mėn. sunokina uogų kekes, kurios iš pradžių būna rausvos, o vėliau tamsiai raudonos, o subrendusios – juodos, žvilgančios. Uogų sultys tamsiai raudonos spalvos, iš jų gaminami maistiniai dažai, tačiau dėl nuodingumo daugelyje šalių tai daryti uždrausta. Uogų kekės atrodo įspūdingai, neretai nuo svorio jos nulinksta.
Augalas turi biologiškai aktyvių medžiagų. Visos dalys, ypač stiebai ir šaknys, yra nuodingos. Suvalgius didesnį kiekį uogų galima apsinuodyti. Amerikos indėnai vartojo augalą kaip vėmimą sukeliančią priemonę, gydė odos ligas.
