Kiaunė žuvautoja (lot. Martes pennanti, angl. Fisher, vok. Fischermarder) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis.
Kūnas 75-120 cm ilgio (kartu su uodega), svoris 2-5 kg. Kūno spalva tamsiai ruda, letenos ir uodega tamsesni, galva su sidabrišku spindesiu. Kailis tankus, ilgas, bet šiurkštus.
Paplitusi Šiaurės Amerikos miškuose. Gyvena spygliuočių miškuose, kur daug drevėtų medžių. Mėgsta įsikurti eglės, maumedžio, kedro ir kai kurių lapuočių medžių drevėse. Žiemą apsigyvena urvuose. Gerai laipioja medžiuose, bet iš vienos vietos į kitą persikrausto žeme.
Gaudo peles, voveres, kiškius, paukščius ir kt. gyvūnus. Taip pat ėda uogas ir vaisius. Auką tyko medžiuose arba urvuose.
Poruojasi žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje. Nėštumas trunka 11-12 mėnesių, iš jų 10 mėnesių embrionai nesivysto. Vadoje būna iki 5 aklų ir beveik plikų jauniklių. Po penkių mėnesių jaunikliai tampa savarankiški. Netrukus po gimdymo patelė vėl poruojasi. Gyvenimo trukmė apie 10 metų.
Kiaunė žuvautoja (lot. Martes pennanti, angl. Fisher, vok. Fischermarder) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis.
Kūnas 75-120 cm ilgio (kartu su uodega), svoris 2-5 kg. Kūno spalva tamsiai ruda, letenos ir uodega tamsesni, galva su sidabrišku spindesiu. Kailis tankus, ilgas, bet šiurkštus.
Paplitusi Šiaurės Amerikos miškuose. Gyvena spygliuočių miškuose, kur daug drevėtų medžių. Mėgsta įsikurti eglės, maumedžio, kedro ir kai kurių lapuočių medžių drevėse. Žiemą apsigyvena urvuose. Gerai laipioja medžiuose, bet iš vienos vietos į kitą persikrausto žeme.
Gaudo peles, voveres, kiškius, paukščius ir kt. gyvūnus. Taip pat ėda uogas ir vaisius. Auką tyko medžiuose arba urvuose.
Poruojasi žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje. Nėštumas trunka 11-12 mėnesių, iš jų 10 mėnesių embrionai nesivysto. Vadoje būna iki 5 aklų ir beveik plikų jauniklių. Po penkių mėnesių jaunikliai tampa savarankiški. Netrukus po gimdymo patelė vėl poruojasi. Gyvenimo trukmė apie 10 metų.
.jpg)
