Albalû an wişne dareke bi fêkî ye. Fêkiyên wê wek gelyazan in lê yên hîn tirş in. Ku dipelifin rengê wê dibe qirmiz (sorê tarî).
L'amarascu (Prunus cerasus L., 1753), hè un arburu o arbustu altu da 2 à 8 metri incù una chjoma piramidale è e foglie larghe 5-8 cm è un picciolu più chjucu rispettu à quellu di u chjarasgiu. Hè un arburu tipicu di i boschi, chì hà legnu di qualità è frutti cumestibili, ancu in l'esimplari selvatichi.
U fustu hè erettu è incù una curteccia liscia caratterizata da striature orizuntale. Fiurisce pocu prima di u persicu, di solitu in zone cullinare o piane. Quessa si virificheghja intornu à u mese d'aprile, mentre in zone muntagnole avvene più tarde, versu maghju o ghjugnu. I fiori sò di u diamitru di 2-3 cm incù petali bianchi, in piccule ombrelle di 2-4 elementi annantu à piccioli di 3-4 cm. I frutti sò retti da un picciolu cortu è suttile è anu una forma sferica di 10-15 mm. Sò di culore rossu vivu chì diventa scuru incù a maturazione. A buchja hè suttile è rinchjude una polpa molta suchjosa di sapore acidu-amarenu chì s'addulcisce à maturazione avanzata. Ìn u centru di u fruttu ci hè un nocciulu di forma sferica è di culore chjaru chì rinchjude un'amandula da u sapore amarenu.
Parechji sinonimi di Prunus cerasus sò:
L'origine hè incerta. Per parechji autori l'amarascu pruvene da l'Asia occidentale, da l'Europa di u livante o da u Mediu Oriente, da e regione di l'Armenia è di u Caucasiu. Altri autori u cunsidereghjanu endemicu di l'Europa centru-orientale, in quantu numerose sumente di chjarasgi sò state scuperte in siti preistorichi centru-europei.
S'adatta faciule à ogni clima è ùn hà micca bisognu di particulare attinzione, criscendu à spessu ancu in forma selvatica. Li piace u sole, ma resiste ancu à e basse timperature è supporta cusì ancu a sicchina. Ùn hà micca richieste particulare per u terrenu, è cresce adattendu si à qualunque tipu di terra.
I frutti trovanu assai usu in u duminiu culinariu induve sò usati per a produzzione di sciroppi, cunfitture, frutta candita è licori. Sò moltu ricchi di vitamine C è B.
Ancu e foglie trovanu usu in a produzzione d'un licore. Particulare hè l'usu di i piccioli di i frutti chì sò raccolti à piena maturazione è lasciati siccà à u sole. Anu pruprietà diuretiche è sò cunsiderati un sedativu di e vie urinarie. S'improdanu cusì com'è putente diureticu, com'è medicina per a cistite è per insufficienza rinale.
U legnu hè appriziatu com'è combustibile.
'Ss'articulu pruvene in parte da l'articulu currispundente di a wikipedia in talianu.
L'amarascu (Prunus cerasus L., 1753), hè un arburu o arbustu altu da 2 à 8 metri incù una chjoma piramidale è e foglie larghe 5-8 cm è un picciolu più chjucu rispettu à quellu di u chjarasgiu. Hè un arburu tipicu di i boschi, chì hà legnu di qualità è frutti cumestibili, ancu in l'esimplari selvatichi.
Crinqhié[1] o Grinqhié[2] (Prunus cerasus ) (in frinsé: griottier ou cerisier aigre)
El frut: Crinque[3] o Grinque[4]
Production en tonnes. Chiffres 2004-2005
Données de FAOSTAT (FAO) Base de données de la FAO, accès du 14 novembre 2006
Crinqhié o Grinqhié (Prunus cerasus ) (in frinsé: griottier ou cerisier aigre)
El frut: Crinque o Grinque
Kisała wišnja[1] (Prunus cerasus) jo sadowy bom ze swójźby rožowych rostlinow (Rosaceae).
Kisała wišnja jo kerk abo bom, kótaryž dośěgnjo wusokosć wót 3 až do 6 (10) m. Rosćeńska forma wariěrujo pó pódłožku, sorśe a wobrězku.
Gałuzy su mjenjej nagłe ako pśi słodkej wišni.
Ma gropne, na górnem boku błyšćece, rězane, łopjena su jajojte až eliptiske. Wóni dośěgnu dłujkosć wót 6 až do do 12 cm. Łopjenjowy wogonk zwětšego njenjaso załzy.
Kwiśo wót apryla až do maja. Běłe kwiśonki se pśed łopenjami jawje, dośěgnu pśeměr wót něźi 2,5 cm a stoje pó dwěma až pó styrjoch w sejźecych wokołkach. Jich wogonki dośěgnu dłujkosć wót 2 až do 4 cm. Kronowe łopjeńka su pśisamem kruhojte.
kisałe płody.
Rosćo we swětłych lěsach a žywych płotach a se cesto sajźijo.
Póchada originalnje z krotkozajtšneje Europy.
Kisała wišnja (Prunus cerasus) jo sadowy bom ze swójźby rožowych rostlinow (Rosaceae).
KwiśonkaZdrjałe płodyŁopjeno w nazymjeA käärsbuum (Prunus cerasus) as en buum uun det skööl Prunus an hiart tu a ruusenplaanten (Rosaceae).
Diar san flook suurten uun trii sköölen uun Schiisklun an ambi:
A käärsbuum (Prunus cerasus) as en buum uun det skööl Prunus an hiart tu a ruusenplaanten (Rosaceae).
Lo guindolièr' o agriotièr, [1] (Prunus cerasus) es un arbre fruchièr del genre Prunus, familha de las Rosaceae. Es cultivat per sos fruches, las agriòtas/griòtas, guindas, guindolas, guindolhs gasc., guinhas, guinlas, guilhas o moretas gasc.
L'apellacion cererièr agre es justificada, car lo tèrme agriòta o griòta deriva precisament de agre.
Lo Prunus cerasus es un arbrilhon, que despassa rarament 8 mètres de nautor, a la diferéncia de l'amarovièr que pòt aténher 20 mètres. A l'estat salvatge, es un arbrilhon que gaissa facilament, en formant de boissons dins las baranhas e e los torals. Sas brancas pus feblas que las de l'amarovièr, son espandidas o pendentas.
Lo pecol de 1-2 cm de long es fòrça pus cort que lo de l'amarovièr que fa 2-7 cm. Pòrta o pas de nectaris. Lo limbe elliptic, de 5-8 cm × 3-5 cm, a de margas finament biserruladas.
Las flors, amassadas en ombèlas de 2-4 flors, apareisson al començament de la foliacion. Son blancas e fan 2 - 2,5 cm de diamètre. A la diferéncia dels cerièrs, son autogamas. La florida a luòc en abril-mai.
Lo fruch es una drupa, de color roge viu a negre e brilhant, de 1,2 - 1,5 cm de diamètre, fòrça chucosa, de sabor acidulada, conven per las confituras e las conservas amb aigardent.
Lo guindolièr' o agriotièr, (Prunus cerasus) es un arbre fruchièr del genre Prunus, familha de las Rosaceae. Es cultivat per sos fruches, las agriòtas/griòtas, guindas, guindolas, guindolhs gasc., guinhas, guinlas, guilhas o moretas gasc.
Shpanka (Сегаяив уи1§ап8) — raʼnodoshlar oilasi olcha turkumiga mansub oddiy olcha (olivoli) navi. Xalq seleksiyasi yoʻli bilan chiqarilgan. Oʻzbekistonda, shuningdek, Moldaviya, Ukraina, Gruziyada tarqalgan. Daraxti kuchli oʻsadi, shoxshabbasi keng . Barglari ellipssimon, gullarining rangi oq, xushboʻy, mart oxiri — aprel boshlarida gullaydi, chetdan changlanadi. Mevasi yirik (5 g), dumaloq, yaltiroq, toʻqqizil , poʻsti yupqa, eti mayin, sersuv, shirinnordon. Tarkibida S, V2, V9 vitaminlari, qand, oshlovchi moddalar bor.
May — iyunda pishib yetiladi. Ekilganidan keyin 3—4yili hosilga kiradi. 7—8 yoshida har bir daraxti 25— 30 kg gacha hosil beradi. Sh., asosan, yovvoyi olchaga payvand qilinib koʻpaytiriladi. Mevasi yangiligida yeyiladi, konservalar — murabbo, kompot, sharbat va boshqalar tayyorlanadi. Kasalliklarga va zararkunandalarga hamda sovuqqa chidamli. Sh. yetarli darajada sugʻorilmaganda qalqondorlardan zararlanishi mumkin. Uzbekistonning barcha viloyatlarida oʻstiriladi.
Sirisa (Prunus cerasus) nisqaqa huk wayuq mallkim. Rurunkunatam (sirisakunata) mikhunchik.
Sirisa (Prunus cerasus) nisqaqa huk wayuq mallkim. Rurunkunatam (sirisakunata) mikhunchik.
Vishnja (lat. Prunus cerasus) është dru nga familja Rosaceae që i përket llojit Prunus, së bashku me qershinë dhe kumbullën. E përhapur është në pjesën më të madhe të Evropës dhe në Azinë jugperëndimore.
Pema e vishnjës është më e ulët se e qershisë rritet nga 4 deri në 10 metra lartësi fryti është i thartë dhe pak i idhët.
Vishnja (lat. Prunus cerasus) është dru nga familja Rosaceae që i përket llojit Prunus, së bashku me qershinë dhe kumbullën. E përhapur është në pjesën më të madhe të Evropës dhe në Azinë jugperëndimore.
Višnja (lat. Prunus cerasus) je drvo iz porodice Rosaceae a pripada rodu Prunus, zajedno s trešnjom i šljivom. Raširena je po velikom dijelu Evrope i jugozapadne Azije.
Drvo višnje je manje od trešnje, naraste od 4–10 m, te su joj grane tanje i kraće od trešnje. Plod joj je kiselkast i opor.
Plodovi višnje se manje upotrebljavaju od trešanja, zbog svoje kiselosti. Često se od nje pravi liker i druga alkoholna pića. Poznat je veliki broj sorti višanja.
Kultivirana višnja je selektirana od raznih divljih vrsta Prunus cerasus. Prve kultivirane vrste su se pojavile na obalama Kaspijskog i Crnog mora, a bila je poznata starim Grcima u 3.vijeku p. n. e. Bila je dosta popularna kod Perzijanaca i Rimljana, koji su je raširili po cijelom carstvu. U Ameriku je stigla odmah po doseljavanju prvih kolonizatora.
Višnja (lat. Prunus cerasus) je drvo iz porodice Rosaceae a pripada rodu Prunus, zajedno s trešnjom i šljivom. Raširena je po velikom dijelu Evrope i jugozapadne Azije.
De Weixl, Weichsel (Prunus cerasus) oda Sauakersch is a bsundare Oart vo da Kersch. De roude Stoafrucht is a weng dunkla und ned so siass wia vo da Siasskersch, de wo af boarisch oafoch Kersch (Prunus avium) hoasst.
De Weixl woxt ois Baam oda Staudn und wead ois Obstbaam gnutzt. Se bliaht vo Aprui bis Mai.
De Weixlsteck'n oda -röhrln wean owa vo de Ausschlogruatn vo da Staweixl gmocht. Se san guat füa de Produkteaun von Spaziasteck'n und Weixl-Pfeif'nkepf oda Zigarett'nspitz (de bekaunnt'n Weixlspitz – schaug aa bei Boschberg) zum vawend'n.
Wisznia (Cerasus vulgaris Mill.) - to je czierz abò drzéwiã z rodzëznë różowatëch. Ji brzadem są pestkówce. Kaszëbi mają wisznie, a w tim wiele łutówków, colemało w ògródkach.
Вишна (лат. Prunus cerasus) е плодовито овошно дрво. Во Република Македонија се одгледува во сите реони со надморска височина до 1.100 m. До седумдесеттите години од 20 век беше споредна култура, со 200-300 тони годишно производство. Првата плантажа со облачинска вишна на 20 хектари била посадена во Битолско во 1970. Набрзо се увидоа големата родност и рентабилноста на оваа вишна, која нагло била проширена во сите реони. Производството го достигна максимумот од 11.450 тони помеѓу 1986 – 1987. Последниве години производството изнесува меѓу 6.000 – 7.000 тони годишно. Речиси целото количество се извезува како замрзнати плодови и конзервирано во алкохол.
Листот на вишната се препорачува кај забрзано опоравување после оперативен зафат, кај намалување на воспалението, го штити нервниот систем, помага кај несоница и лекува тешкотии кај менопаузата.
Вишните се одличен извор на витамин и минерали и имаат благотворено дејство на целиот организам. Главниот пигмент е црвен антоцијан кој влијае како антиоксиданс, и затоа е еден од најважните регулатори на срцевиот ритам и процес на стареење.
Ова овошје има голема улога и во одржување на убавината на кожата. Се препорачува кај забрзано опоравување после оперативен зафат, кај намалување на воспаленија, помага кај несоница, го штити нервниот систем и во лекување на тешкотии кај менопауза.
Освен како свеж плод, вишните може да ги користиме и замрзнати и суви.
Чај од стебленцата на вишната помага кај исфрлање на песок од уринарните канали, целулит, импотенција, бубрежна болест и хронично кашлање. Листот од вишна пак се користи како средство за убавина, а помага кај првут и потечени очни капаци.
Една лажица иситнети исушени листови од вишна и една лажица исушени цветови од кантарион ставете во сад и прелијте со три чаши жешко пиво.
Оваа смеса загрејте ја до вриење и гответе на благ оган 30-40 минути.
Кога ќе се излади, чајот прецедете го и земајте две лажици три пати дневно после јадење. Овој чај благовремено влијае на заболен црн дроб.
Лек против хепатитис А исто така може да направите од исушени листови на вишна. Ситно исечкајте десет суви листови и ставете ги во сад во кој ќе додадете 300 милилитри вода. Гответе на тивок оган 30 минути. Кога се излади процедете. Пијте четвртина чаша од овој чај три пати дневно.
Чај од лист од вишна во комбинација со лист од црешна, јагода и љубичица е одличен лек против првут. Листот наберете го и прелијте го со топла вода и оставете да отстои. После миење со чајот, косата измијте ја[1].
Македонска Енциклопедија. Скопје, Македонија: Македонска академија на науките и уметностите. 2009. стр. 285. ISBN 978-608-203-023-4.
Вишна (лат. Prunus cerasus) е плодовито овошно дрво. Во Република Македонија се одгледува во сите реони со надморска височина до 1.100 m. До седумдесеттите години од 20 век беше споредна култура, со 200-300 тони годишно производство. Првата плантажа со облачинска вишна на 20 хектари била посадена во Битолско во 1970. Набрзо се увидоа големата родност и рентабилноста на оваа вишна, која нагло била проширена во сите реони. Производството го достигна максимумот од 11.450 тони помеѓу 1986 – 1987. Последниве години производството изнесува меѓу 6.000 – 7.000 тони годишно. Речиси целото количество се извезува како замрзнати плодови и конзервирано во алкохол.
Ві́шня (па-лацінску: Cerasus) — расьліна падроду Вішня роду сьліва.
Дрэва вышынёй да 10-20 м.
Лісьце чаргаванае.
Кветкі найчасьцей белыя, зьвісаюць парасончыкамі.
Плод — касьцянка, сьветла- або цёмна-чырвонага, амаль чорнага колеру; утрымлівае цукры, арганічныя кіслоты, дубільныя рэчывы, вітаміны.
Костка круглая, гладкая.
Вішня — вельмі пашыраная пладовая культура, якая вызначаецца скарасьпеласьцю й штогадовым плоданашэньнем. З амаль 150 відаў падроду вішні ў стварэньні культурных сартоў выкарыстоўваліся галоўным чынам вішня кіслая й стэпавая. Пры гэтым першая ў дзікім стане не выяўлена й, як лічаць, зьяўляецца вынікам натуральнай гібрыдызацыі вішні стэпавай з чарэшняю.
На Беларусі расьце 6 відаў. Найбольшае гаспадарчае значэньне маюць вішня звычайная, ці кіслая, якая вырошчваецца па ўсёй тэрыторыі краіны, і чарэшня, якая ў большай ступені прымеркавана да паўднёвых рэгіёнаў. Пачынаюць плоданасіць на 3-4-ы год, пэрыяд гаспадарчага выкарыстаньня да 12-15 гадоў. Плады высьпяваюць пераважна ў ліпені. Выведзены сарты, якія адрозьніваюцца павышанай зімаўстойлівасьцю й плоднасьцю.
Ві́шня (па-лацінску: Cerasus) — расьліна падроду Вішня роду сьліва.
Шэдыгъуэ, Чэдыгъуэ (лат-бз.: Prunus cerasus, ур-бз.: Вишня) — жыг-къэкӀыгъэ, КъыфӀцӀэ лъэпкъым ящыщу.
Жыгу иэ пабжъу мэкӀыр, илъэгагъыр м. 10 нэсу.
Тхьампэхэр бгъуэуэ щытхэ, ипэмкӀэ хуэпамцӀу, гупэмкӀэ удзыфу хуэкъуафӀцӀу, кӀыбымкӀэ удзыфэху, якӀыхьагъыр см 8 хуэдиз мэхъу.
Хужьу мэгъагъэ, тӀурытӀ-щырыщу зэхэтху. Гъагъэхэм тхьампэ тхурытху ятет.
МэракӀуэхэр гуашӀу щытхэ, зы кумкӀэ хъуре ярылъу, см 1 ибгъуагъу.
Щыгъагъэр гъатхэпэм икӀэхэм мэлыжьыхьым ипэхэм, щыхъур накъыгъэм икум къыщыкӀэдзауэ