Paprastasis lazdynas, lazdynas (lot. Corylus avellana, angl. common hazel, vok. Haselnuss) – beržinių (Betulaceae) šeimos, lazdynų (Corylus) genties, lapus metantis vienanamis augalas.
Tai vietinis augalas Europoje ir vakarų Azijoje. Vakaruose savaime paplitęs nuo Britų salų, šiaurėje arealas nusidriekia iki centrinės Skandinavijos, rytuose iki vidurio Uralo kalnų, Europos pietuose arealas apima Iberijos pusiasalį, Apeninų pusiasalį, Graikiją, vakarų Azijoje arealas apima Mažąją Aziją, Kaukazą, Kipro salą ir šiaurės vakarų Iraną. Kaukaze pasitaiko augančių kalnuose 2100–2300 metrų aukščio altitudėse.
Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos krūmedžių rūšis. Nors ir netolygiai, bet paplitę ir dažni visoje Lietuvoje. Vidutiniškai reiklus dirvožemiui. Auga įvairios mechaninės sudėties vidutinio derlingumo ir derlinguose vidutinio drėgnumo ir drėgnokuose dirvožemiuose, bet ypač mėgsta karbonatingus priemolius, juodžemį su daug organinių medžiagų. Paprastai aptinkami lapuočių ir mišriųjų medynų su egle trake, jų šlaituose. Gausiai išauga raguvose, kirtimuose, palaukėse. Vidutiniškai reiklus šviesai, nors tankiuose medynuose menkai dera ir neilgai išgyvena, taip pat menkai dera augdami smėlingame dirvožemyje. Neretai apšąla žiedai, o šaltomis žiemomis – ir šakos. Sausras pakenčia neblogai. Užterštam orui atsparus.
Pilkai ar gelsvai rusva su tamsiomis skersinėmis juostelėmis, negiliai, išilgai suskilinėjusia žieve, išaugantis krūmas arba rečiau medis. Jauni ūgliai apaugę liaukingais plaukeliais, apvalūs, gelsvai pilkai rudi su šviesiomis lenticelėmis. Pumpurai pražanginiai, išsidėstę dviem eilėmis, kiaušiniški, iki 5 mm ilgio, 3 mm skersmens, šiek tiek suploti, buki, rausvai žali ar rausvai rudi. Lapai dideli – 6–12 cm ilgio, 5–9 cm pločio, abipus plaukuoti, beveik apskriti, trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis, dvigubai pjūkliškai dantytu lapo pakraščiu, giliai širdišku pamatu, ryškiai žalia viršutine ir kiek šviesesne apatine puse, matiniai. Lapkotis plaukuotas, trumpas, iki 2 cm ilgio. Paprastojo lazdyno Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai (vyriškas žiedas) žiedai žirginiuose, kurie išauga vasarą. Žiedas iš 4 kuokelių ir 2 pažiedėlių, suaugusių su dengiamuoju žvyneliu. Žirginyje iki 25 kuokelinįų žiedų. Patys žirginiai geltonos ar gelsvai rusvos spalvos, ritiniški ir nusvirę, pavieniai ar susitelkę po kelis krūmo šakelių viršūnėse 4–6 cm, kartais iki 8 cm ilgio, ir 0,5 cm skersmens. Piesteliniai (moteriški žiedai) žiedai po 2 dengiamųjų žvynelių pažastyse, susitelkę į mažas galvutes, iš kurių pavasarį kyšo rausvų purkų kuokšteliai 2–3 mm ilgio. Purkų viršūnėlės pasirodo dar nepradėjus sklaidytis to paties krūmo žiedadulkėms, kurias perneša vėjas. Apyžiedis smulkus, iš kelių suaugusių lapelių. O visaverčiai riešutai užauga įvykus kryžmadulkai.
Vaisius ovalios arba kiek pailgos, kiek suplotos formos – kietu sumedėjusiu, tvirtu kevalu riešutas 1,5–2,7 cm ilgio ir 1,1–2 cm skersmens, apgaubtas lapų gožele. Jie būna po 2–7 kekėse, kartais pavieniai. Riešutai prinoksta rugpjūčio arba rugsėjo mėn. ir iškrenta iš goželių. Prinokusių kevalas paruduoja su šviesesniu ar tamsesniu atspalviu. 1000 riešutų sveria apie 2 kg, rinktinių – apie 5 kg. Riešutai labai maistingi ir skanūs.
Iki 50 proc. riešutų svorio sudaro branduoliai; juose yra iki 70 proc. riebalų, 16 proc. baltymų, 3,5 proc. cukrų (daugiausia sacharozės), 30–50 mgproc. askorbo rūgšties, vitaminų B1, E ir kt.
Riešutai valgomi švieži ar kiek pakepinti, iš jų spaudžiamas aliejus, kuris vartojams konditerijoje, kosmetikoje, lakų, dažų gamyboje, o iš išspaudų gaminama chalva. Lazdynų riešutai – labai vertingas maisto produktas. Nuo seno riešutų dedama į duoną, pyragus, saldumynus. Lazdynų riešutais maitinasi ir įvairūs gyvūnai, tai pirmiausia paprastosios voverės, įvairios miegapelės ir Lietuvos gamtoje gyvenantys kai kurie peliniai graužikai. Tik ką sunokusius riešutus renka ir po mišką išslapsto kėkštai, riešutinės.
Auga sparčiai. Išauga kaip didelis 5–7 m, kartais iki 10 m aukščio krūmas, dažnai su keletu stiebų, ir labai retai išauga kaip medis. Nors ir labai retai, bet pasitaiko dar aukštesnių, iki 14 m aukščio krūmų.
Tai anksčiausiai pražystantis savaiminės Lietuvoje dendrofloros krūmedis. Pagal paprastojo lazdyno žydėjimo pradžios laiką, yra sprendžiama ankstyvojo pavasario pradžia. Paprastai Lietuvoje gali pradėti žydėti įvairių pavasario laikotarpiu – dažniausiai kovo ar balandžio mėn., prieš sprogstant lapams, bet vidutinė žydėjimo pradžios data apie kovo 23 dieną. Nors ir retai, bet kartais sužydi ir vasario mėnesį.
Dažniausiai dauginamas ar dauginasi sėklomis, jo riešutus išnešioja paukščiai ir žvėreliai. Taip pat plinta kelmų ataugomis ir negausiai atlankomis. Šaknų atžalos išauga retai ir galbūt tik pažeidus šaknis arba nukirtus krūmą.
Palyginus tai trumpaamžiai augalai. Iš sėklos kilęs lazdynas išgyvena apie 60–100 metų. Derėti pradeda 5–10 augimo metais, kartais nuo 4 metų, o gausus derlius pasitaiko kas 3–5 m.
Populiaresnės veislės:
Pavojingiausias paprastiesiems lazdynams kenkėjas – riešutinis vaisiastraublis (Curculio nucum). Lazdynui mezgant, jie į vaisius padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos suryja branduolį. Riešutinis vaisiastraublis naikinamas purškiant šį krūmą specialiais chemikalais balandžio mėnesį, taip pat būtina surinkti ir sudeginti pažeistus riešutus, kurie prasčiau laikosi ir nukrenta papurtant krūmą. Taip pat lapus ir ūglius naikina sidabražvynis lapinukas (Phyllobius argentatus). Jie naikinami purškiamaisiais fungicidais. Daug riešutų prarandama ir dėl grybelio vadinamo pilkoju pelėsiu (Botrytis cinerea). Tada purškiama pavasarį bordo mišiniu, vėliau – fungicidais ir šalinami pažeisti jo vaisiai bei lapai.
Lazdynas reguliuoja drėgmę, lapais gerina dirvožemį. Tinka šlaitams sustiprinti, apsauginėms juostoms įrengti.
Kultūrinės veislės yra kilusios iš šios rūšies ir sukryžminus šią rūšį su kitomis lazdyno rūšimis. Dabar auginamos lazdyno formos su geltonais, raudonais bei karpytais lapais, yra nemažai kultūrinių atmainų.
Turkija 800 
Italija 111 
JAV 29 
Azerbaidžanas 27 
Ispanija 24 
Gruzija 18 
Iranas 18 
Kinija 16 
Prancūzija 5 
Lenkija 3 Mediena tinka lenktiems baldams, lankams gaminti. Jauni, ilgi ir tiesūs lazdyno stiebai tinkami meškerykočiams ir naudojami pynimui. Šie krūmedžiai auginamas sodybose, parkuose.
Gydomoji medžiaga – tai jo lapai, stiebų žievė, pats riešuto branduolys, žirginys. Paprastojo lazdyno lapuose daug glikozidų, eterinių aliejų, sacharozės, palmitino rūgšties. Jo žievėje tanidų, lignocerilinio alkoholio, betulino ir kitokių medžiagų.
Paprastojo lazdyno riešutai kaip ir migdolai bei graikiniai riešutai, rekomenduojami sergantiesiems diabetu. Be to, jie skatina lytinį bei protinį aktyvumą, stiprina žarnyną. Septyni – aštuoni riešutai kartu su medumi padeda įveikti ir įsisenėjusį kosulį.
Lazdyno lapų nuoviras gydo išsiplėtusias venas, jo paruošimo būdas: Vieną valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo lazdyno lapų užpilti stikline 200 miligramų verdančio vandens, palaikyti 30 minučių ir nukošti. Gerti po 1/4 stiklinės 50 miligramų 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Lazdynų lapų nuoviru gydoma ir nuo plaukų slinkimo bei pleiskanų, o jo paruošimo būdas toks: Du valgomuosius šaukštus paprastojo lazdyno lapų užpilant stikline 200 miligramų verdančio vandens ir valandą palaikant. Vėliau nukošti, atskiesti vienu litru virinto vandens. Šiltu tokiu nuoviru plauti galvą kas antrą dieną tris kartus dienoje.
Mokslinio, lotynų kalba rūšies pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707–1778 metais. Paprastojo lazdyno lotyniško junginio dalis Corylus yra kilęs iš graikiško žodžio corys, reiškiančio šalmą, kuris puikiai apibūdina riešutą.
Paprastasis lazdynas labai svarbus senos Europos gyventojų mitologijoje. Jis simbolizuoja gyvenimą, meilę, vaisingumą, nemirtingumą. Pagonys ir vėliau krikščionys mirusiems dėdavo į kapą paprastojo lazdyno šakeles.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 142 psl.
Paprastojo lazdyno riešutai su kevalais
Paprastojo lazdyno riešutai be kevalo (išlukštenti)
Paprastojo lazdyno krūmas
Jauni lazdyno raudonlapės formos lapeliai
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Paprastasis lazdynas, lazdynas (lot. Corylus avellana, angl. common hazel, vok. Haselnuss) – beržinių (Betulaceae) šeimos, lazdynų (Corylus) genties, lapus metantis vienanamis augalas.
_4.jpg)
