Kietaodis vėžlys (Dermochelys coriacea) – kietaodžių vėžlių (Dermochelyidae) šeimos roplys.
Paplitęs viso pasaulio tropinės, subtropinės ir vidutinės juostos vandenyse. Arealas siekia šaltus šiaurinių platumų vandenis, nes jis sugeba kūno viduje pagaminti šiek tiek šilumos. Tai vienas geriausių vandenynų keliautojų iš visų gyvūnų. Sužymėti vėžliai yra perplaukę Atlantą. Kietaodis vėžlys yra sparčiai nykstantis gyvūnas.
Kietaodis vėžlys yra didžiausias tarp jūrinių vėžlių: siekia 1,3–1,8 m. ilgio ir 800 kg svorio. Skiriasi fiziniais bruožais: šarvas siauras ir odiškas, plaukmenys be nagų.
Minta dažniausiai medūzomis. Ryklėje atgal nukreipti dygliai neleidžia ištrūkti slidžiam grobiui. Paprastai maitinasi netoli vandens paviršiaus, bet gali pasinerti į 400–1000 m gylį ir sulaikyti kvėpavimą iki pusės valandos.
Paprastai šie vėžliai sutinkami vandenyje, tačiau dauginimosi sezono metu renkasi pakrantėje, nes patinai grumiasi dėl patelių, kurios atplaukia dėti kiaušinių. Kaip ir kitų jūrinių vėžlių patelių homingo instinktas labai stiprus ir atveda jas į tam tikrą paplūdimio ruožą. Kiaušinius deda tamsią be mėnulio naktį, taip išvengdamos stebėtojų. Išsiritusių vėžliukų šarvus dengia maži perliniai žvynai, kurie greit nukrinta.
Kietaodis vėžlys (Dermochelys coriacea) – kietaodžių vėžlių (Dermochelyidae) šeimos roplys.
Paplitęs viso pasaulio tropinės, subtropinės ir vidutinės juostos vandenyse. Arealas siekia šaltus šiaurinių platumų vandenis, nes jis sugeba kūno viduje pagaminti šiek tiek šilumos. Tai vienas geriausių vandenynų keliautojų iš visų gyvūnų. Sužymėti vėžliai yra perplaukę Atlantą. Kietaodis vėžlys yra sparčiai nykstantis gyvūnas.
Kietaodis vėžlys yra didžiausias tarp jūrinių vėžlių: siekia 1,3–1,8 m. ilgio ir 800 kg svorio. Skiriasi fiziniais bruožais: šarvas siauras ir odiškas, plaukmenys be nagų.
Minta dažniausiai medūzomis. Ryklėje atgal nukreipti dygliai neleidžia ištrūkti slidžiam grobiui. Paprastai maitinasi netoli vandens paviršiaus, bet gali pasinerti į 400–1000 m gylį ir sulaikyti kvėpavimą iki pusės valandos.
Paprastai šie vėžliai sutinkami vandenyje, tačiau dauginimosi sezono metu renkasi pakrantėje, nes patinai grumiasi dėl patelių, kurios atplaukia dėti kiaušinių. Kaip ir kitų jūrinių vėžlių patelių homingo instinktas labai stiprus ir atveda jas į tam tikrą paplūdimio ruožą. Kiaušinius deda tamsią be mėnulio naktį, taip išvengdamos stebėtojų. Išsiritusių vėžliukų šarvus dengia maži perliniai žvynai, kurie greit nukrinta.
