Der Stäubende Zwitterling (Asterophora lycoperdoides, Syn.: Nyctalis asterophora) ist eine Pilzart aus der Familie der Raslingsverwandten.
Der Stäubende Zwitterling bildet meist gruppenweise oder büschelig wachsende Fruchtkörper mit 1–2 cm breiten Hüten, die zuerst weißlich-flockig, später durch den Zerfall in Chlamydosporen zimtfarben bis bräunlich mehlig bestäubt werdend. Die Lamellen sind hellgrau, dick, sie stehen entfernt und sind nur undeutlich ausgebildet und können auch völlig fehlen. Der Stiel wird bis zu 3 cm lang und 3–5 mm stark, er ist weißlich gefärbt, später bräunlich werdend und schwärzend, oft ist er verbogen, zuletzt wird der Stiel hohl. Das Fleisch ist blass. Die Fruchtkörper riechen und schmecken mehlartig. Die Hutoberfläche zerfällt im Alter in bräunliche, oval-rundliche, warzige bis stumpf-stachelige Chlamydosporen, die 13–20 µm lang und 10–20 µm breit werden. Die Basidosporen sind glatt, elliptisch und durchscheinend (hyalin).
Der Stäubende Zwitterling wächst saprobiontisch auf verfaulenden Fruchtkörpern von Schwärztäublingen, vor allem auf Russula adusta, Russula densifolia und Russula nigricans, seltener auch auf Milchlingen, z. B. Lactarius vellereus. Die Art wird in verschiedenen Wäldern, vor allem Buchen-, Buchen-Tannen-, Fichten-Tannenwäldern sowie in Fichtenforsten gefunden. Sie kommt offenbar nur auf sauren oder neutralen und nicht auf basischen Böden, an feuchten Stellen vor. Die Fruchtkörper erscheinen in Mitteleuropa besonders in regenreichen Jahren von Ende Juli bis Anfang November.
Der Stäubende Zwitterling ist in der Holarktis verbreitet und wird in Sibirien, Japan und Nordamerika gefunden. In Europa kommt er von den Balearen, Korsika, Italien und Rumänien über West- und Mitteleuropa bis Estland, Dänemark und Schweden vor.
Der Stäubende Zwitterling kommt als Speisepilz nicht in Frage.
Der Stäubende Zwitterling (Asterophora lycoperdoides, Syn.: Nyctalis asterophora) ist eine Pilzart aus der Familie der Raslingsverwandten.
Asterophora lycoperdoides is a species of fungus in the Lyophyllaceae family. It grows as a parasite on other mushrooms, mainly those in the genus Russula. Its gills are poorly formed or nearly absent. Asexual spores are produced on the mushrooms cap which enable the organism to clone itself easily. The spores are star-shaped, hence the name star bearer. It is regarded as nonpoisonous but inedible.[2][3]
Asterophora parasitica is similar but has more conic caps.[4]
The species was first named as Agaricus lycoperdonoides by French mycologist Jean Baptiste Francois Pierre Bulliard in 1784.
Asterophora lycoperdoides is a species of fungus in the Lyophyllaceae family. It grows as a parasite on other mushrooms, mainly those in the genus Russula. Its gills are poorly formed or nearly absent. Asexual spores are produced on the mushrooms cap which enable the organism to clone itself easily. The spores are star-shaped, hence the name star bearer. It is regarded as nonpoisonous but inedible.
Asterophora parasitica is similar but has more conic caps.
Haperonvieras (Asterophora lycoperdoides) on Lyophyllaceae-heimoon kuuluva sieni. Sen lakki on 0,5–2 cm leveä, kupera ja paksu. Väriltään se on likaisenvalkoinen ja yläpinta on ruskeaksi kätköitiöjauheeksi hajoava. Se elää loisena lahoavilla haperoilla, erityisesti mustahaperolla ja nokihaperolla. Suomessa sitä tavataan paikoittain Etelä- ja Keski-Suomessa.
Haperonvieras (Asterophora lycoperdoides) on Lyophyllaceae-heimoon kuuluva sieni. Sen lakki on 0,5–2 cm leveä, kupera ja paksu. Väriltään se on likaisenvalkoinen ja yläpinta on ruskeaksi kätköitiöjauheeksi hajoava. Se elää loisena lahoavilla haperoilla, erityisesti mustahaperolla ja nokihaperolla. Suomessa sitä tavataan paikoittain Etelä- ja Keski-Suomessa.
Asterophora lycoperdoides, le Nyctalis porteur d'étoiles, est une espèce de champignons Basidiomycètes. Ce petit champignon mycoparasite de vielles Russulaceae est recouvert d'une poudre brune caractéristique. De distribution holarctique, cette espèce est plus courante que sa congénère Asterophora parasitica.
Asterophora lycoperdoides est une petite espèce dont le chapeau de 10 à 30 mm de diamètre est entièrement recouvert d'une poudre blanchâtre flaconique, puis cannelle à brunâtre farineux en raison de sa décomposition. Les lamelles sont épaisses, beiges, mal formées et rares ; elles peuvent même dans certains cas être absentes. La chair du chapeau est banche. Le pied blanc, souvent plié, à chair brun clair, mesure de 10 à 50 mm de long pour 5 à 15 mm de large et se creuse et noircit en vieillissant[1],[2].
Asterophora lycoperdoides produit une sporée rare à très rare blanche dont les spores elliptiques mesurent 5 à 7 μm pour 3 à 4,5 μm. La poudre abondante du chapeau d'abord crème se décompose progressivement en chlamydospores bruns. Ces dernières, au goût et à l'odeur de farine sont des éléments permettant une reproduction végétative. Elles sont ovales à rondes, verruqueuses à ternes et épineuses et mesurent de 13 à 20 μm de long pour 10 à 20 μm de large. Les basidiospores sont lisses, elliptiques et hyalines[1],[2].
Asterophora lycoperdoides est un mycoparasite saprophyte poussant en troupe sur les Russulaceae en décomposition ; particulièrement les espèces proche de Russula nigricans mais également Russula adusta et Russula densifolia et plus rarement sur des Lactaires tels que Lactarius vellereus[1],[2].
Asterophora lycoperdoides est la forme sexuée (téléomorphe) de cette espèce. La forme asexuée (anamorphe) est nommée Ugola physaroides[3]
Asterophora lycoperdoides apprécie les hêtraies, les hêtraies-sapinières, les pessières et les sapinières, dans des endroits humides. Les fructifications apparaissent en Europe centrale surtout les années pluvieuses, de fin juillet à début novembre[2].
Le Nyctalis porteur d'étoiles a une distribution holarctique. On le trouve en Sibérie, au Japon et en Amérique du Nord. En Europe, on le trouve depuis les Baléares, la Corse, l'Italie et la Roumanie, en passant par l'Europe occidentale et centrale, jusqu'en Estonie, au Danemark et en Suède[2].
New Hampshire, USA
Sintra, Portugal
Chlamydospores, organes de reproduction végétative.
Asterophora lycoperdoides, le Nyctalis porteur d'étoiles, est une espèce de champignons Basidiomycètes. Ce petit champignon mycoparasite de vielles Russulaceae est recouvert d'une poudre brune caractéristique. De distribution holarctique, cette espèce est plus courante que sa congénère Asterophora parasitica.
Dulkančioji krenklė (lot. Asterophora lycoperdoides) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, krenklių (Asterophora) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Negyvi ūmėdžių, piengrybių vaisiakūniai.
Vasara, ruduo.
Grybai, augantys ant kitų negyvų grybų, dažniausiai ant ūmėdžių.
Vaisiakūniai smulkučiai. Kepurėlė 1–2 cm skersmens, jauna – pusiau apvali, vėlaiu – paplokščiai išgaubta, balta, lyg miltuota, galiausiai paruduoja (nuo chlamidosporų), sutrūkinėja, pakraščiai užsilenkę žemyn. Lakšteliai reti, stori, siauri, išnykstantys, arba būna tik jų elementai. Kotas 0,5–3×0,3–0,5 cm, dažniausiai sulinkęs, baltas, pūkuotas. Trama plona, balva, trapi, nemalonaus miltų kvapo. Sporos 5–6×3–4 μm, lygiasienės, chlamidosporos karpotos, kampuotos, rudos, 13–20 (25)×12–20 μm.
Būdingi požymiai: auga tik ant negyvų vaisiakūnių, dažniausiai ūmėdžių, piengrybių.
Šilumamėgė. 1975 m. Minčios girininkijoje (Utenos raj.) aptikta net ant 40 blunkančiosios ūmėdės vaisiakūnių. Nevalgoma.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 166 psl.
Dulkančioji krenklė (lot. Asterophora lycoperdoides) – kupstabudinių (Lyophyllaceae) šeimos, krenklių (Asterophora) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Augimo vietaNegyvi ūmėdžių, piengrybių vaisiakūniai.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiaiGrybai, augantys ant kitų negyvų grybų, dažniausiai ant ūmėdžių.
Vaisiakūniai smulkučiai. Kepurėlė 1–2 cm skersmens, jauna – pusiau apvali, vėlaiu – paplokščiai išgaubta, balta, lyg miltuota, galiausiai paruduoja (nuo chlamidosporų), sutrūkinėja, pakraščiai užsilenkę žemyn. Lakšteliai reti, stori, siauri, išnykstantys, arba būna tik jų elementai. Kotas 0,5–3×0,3–0,5 cm, dažniausiai sulinkęs, baltas, pūkuotas. Trama plona, balva, trapi, nemalonaus miltų kvapo. Sporos 5–6×3–4 μm, lygiasienės, chlamidosporos karpotos, kampuotos, rudos, 13–20 (25)×12–20 μm.
Būdingi požymiai: auga tik ant negyvų vaisiakūnių, dažniausiai ūmėdžių, piengrybių.
Šilumamėgė. 1975 m. Minčios girininkijoje (Utenos raj.) aptikta net ant 40 blunkančiosios ūmėdės vaisiakūnių. Nevalgoma.
Capel fin a 3 cm, globulos semi-sférich, ampovrà ëd brun òcra càud. Lamele rudimentaj, grise, un pòch vëdrose. Gamba àuta fin a 3 cm e larga fin a 0,5 cm, da gris ciàir a òcra, fibrilosa. Odor farinos.
A chërs ëdzora a veje Russule, da ràir dzora a vej Lactari.
A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Sensa anteresse alimentar.
Capel fin a 3 cm, globulos semi-sférich, ampovrà ëd brun òcra càud. Lamele rudimentaj, grise, un pòch vëdrose. Gamba àuta fin a 3 cm e larga fin a 0,5 cm, da gris ciàir a òcra, fibrilosa. Odor farinos.
AmbientA chërs ëdzora a veje Russule, da ràir dzora a vej Lactari.
Comestibilità A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Sensa anteresse alimentar.
Asterophora lycoperdoides é um fungo da família Lyophyllaceae. Ela cresce como parasita em outros cogumelos, principalmente os Russulas. Suas lamelas são mal-formadas ou quase ausentes. Esporos assexuados são produzidos na chapéu dos cogumelos que permitem que o organismo se prolifere facilmente.[1]
Asterophora lycoperdoides é um fungo da família Lyophyllaceae. Ela cresce como parasita em outros cogumelos, principalmente os Russulas. Suas lamelas são mal-formadas ou quase ausentes. Esporos assexuados são produzidos na chapéu dos cogumelos que permitem que o organismo se prolifere facilmente.
ヤグラタケ(櫓茸、学名 Nyctalis lycoperdoides = Asterophora lycoperdoides)は、シメジ科ヤグラタケ属に属するキノコの一種。他のキノコの上に生える、小型の白いキノコである。北半球一帯に広く分布し、日本でも普通にみられる。世代により異なる2つの学名を持ち、属名はそれぞれギリシャ語の「夜」「星を載せた」に、種小名はかさの肉が粉塊状に変化する姿が、ホコリタケ属(Lycoperdon)を思わせる点に由来する。
かさの径0.5–3センチ、全体の高さ1–3.5センチ程度の比較的小さなキノコである。
かさは半球形からほぼ平らに開き、表面は平滑で粘性を欠き、灰白色ないしほとんど白色であるが、その中央部から次第に淡黄褐色を帯びてくる。肉は薄く、初めは肉質でほぼ白色を呈するが、古くなると黄褐色に変わるとともに、崩れやすい粉塊状になる。ひだは柄に対して直生ないし上生し、疎で厚く幅広く、灰白色からクリーム色である。柄はほぼ上下同大(発生地が落ち葉などで厚く覆われている場合は、しばしば柄の基部が細まる)で長さ0.5–3センチ、太さ1–5ミリ程度、表面は平滑でほとんど白色を呈し、中実または中空である。
ひだに形成される担子胞子は楕円形ないし卵形で、無色かつ平滑である。かさの表面に粉状の塊となって形成される厚壁胞子は、粗大なこぶ状突起を備えて「こんぺいとう」状を呈し、淡い黄褐色である。ひだにおける担子胞子の形成はしばしば痕跡的で、担子柄すら形成されないこともある。菌糸にはかすがい連結を備えている。
北半球一帯に広く分布し、初夏から秋にかけて、クロハツやクロハツモドキなどの、ベニタケ科に属する他のキノコの子実体上に群生する。
特異な生態を示すために、非常に珍しいものであるかのような印象をもたらすが、日本国内でも各地に産する。
実験的には、ベニタケ科以外のきのこであっても、人工的に本種の胞子を接種することによってヤグラタケの子実体を形成させることができるという[1]。
あまりに小形・肉薄であり、腐敗しかけたベニタケ科のきのこの上に発生するため、無毒ではあるが食用にはされない。
日本では Asterophora Lycoperdoides の学名が広く用いられているが、この名は、厳密には無性世代(すなわち、かさの肉が粉状の厚壁胞子塊に変化した子実体)に当てられたものである。厚壁胞子を形成することなく、ひだに担子胞子を作った状態のヤグラタケに対しては、有性世代を指す Nyctalis lycoperdoides を当てるのが正確である。しかし、実際に野外で採集されるヤグラタケの子実体では、ほぼすべてが厚壁胞子を形成するのに対して、担子胞子はほとんど形成されずに終わることが多い(まれに、一個の子実体において、かさの表面に厚壁胞子が形成され、同時にひだには担子胞子が作られていることもあるが)。すなわち、自然状態では、無性世代のヤグラタケのほうがはるかに普通に見出されるために、後者にあてられた A. lycoperdoides の学名の方が普遍的に使用されているのである。
Nyctalis はギリシア語起源で「夜」の意であり、Asterophora は「星を載せた」の意味を持つ。腐敗しかけて黒っぽく変色した宿主の子実体上に、白っぽいかさを持ったヤグラタケが点々と発生した状態を、「夜空」あるいは「星空」になぞらえたものと思われる。また lycoperdoides は「ホコリタケ属 Lycoperdon に似た」の意で、ヤグラタケのかさが、次第に粉状の厚壁胞子の塊に変化する性質に由来するものである。
従来はキシメジ科に置かれていたが、DNAの塩基配列に基づく系統解析の結果から、シメジ科に移された。
本種と同様にベニタケ科のきのこの上に発生するものに、ナガエノヤグラタケがあるが、ヤグラタケに比べて発生はまれである。ナガエノヤグラタケでは、かさの表面は放射状に走る銀白色の繊維紋におおわれており、厚壁胞子がひだに形成され、紡錘形~三日月状で表面が平滑であることなどによって、容易に区別される。