Kiaušininis žaltys (lot. Dasypeltis scabra) – žaltinių šeimai (Colubridae) priklausanti gyvačių rūšis, paplitusi Užusachario Afrikoje bei vietomis Arabijos pusiasalyje.
Žalčio kūnas 70–100 cm ilgio, smėliškos spalvos, vienspalvis, kartais su tamsiu piešiniu. Galva nedidelė, snukis apvalus.
Kiaušininis žaltys išskirtinis tuo, kad yra prisitaikęs misti paukščių kiaušiniais. Paslankiai sujungti kaukolės kaulai, plačiai išsitempianti burna ir ryklė leidžia nuryti stambų kiaušinį. Šiam pasiekus ryklę jo lukštą prapjauna stuburo slankstelių išaugos (hipapofizės), vėliau žaltys lukštą atryja.
Iškilus pavojui kiaušininis žaltys mėgdžioja smėlyninę angį – susiriečia pasagos forma ir trina vienas į kitą briaunotus žvynų kraštus, sukeldamas girgždantį garsą.[1]
Kiaušininis žaltys paplitęs visose gamtinėse srityse išskyrus dykumas ir džiungles.
Kiaušininis žaltys (lot. Dasypeltis scabra) – žaltinių šeimai (Colubridae) priklausanti gyvačių rūšis, paplitusi Užusachario Afrikoje bei vietomis Arabijos pusiasalyje.
Žalčio kūnas 70–100 cm ilgio, smėliškos spalvos, vienspalvis, kartais su tamsiu piešiniu. Galva nedidelė, snukis apvalus.
Kiaušininis žaltys išskirtinis tuo, kad yra prisitaikęs misti paukščių kiaušiniais. Paslankiai sujungti kaukolės kaulai, plačiai išsitempianti burna ir ryklė leidžia nuryti stambų kiaušinį. Šiam pasiekus ryklę jo lukštą prapjauna stuburo slankstelių išaugos (hipapofizės), vėliau žaltys lukštą atryja.
Iškilus pavojui kiaušininis žaltys mėgdžioja smėlyninę angį – susiriečia pasagos forma ir trina vienas į kitą briaunotus žvynų kraštus, sukeldamas girgždantį garsą.
Kiaušininis žaltys paplitęs visose gamtinėse srityse išskyrus dykumas ir džiungles.
