Bitiniai (lot. Apoidea) – plėviasparnių vabzdžių antšeimis. Giminingi vapsvoms ir skruzdėlėms. Svarbiausi požymiai: kūnas apaugęs plunksniškais plaukeliais, užpakalinės letenos 1-mas narelis platesnis už kitus ir vidinėje pusėje turi šepetėlį žiedadulkėms rinkti. Patelė su geluonimi. Burnos organai pritaikyti graužti ir nektarui čiulpti.
Bitiniai minta išimtinai augaliniu maistu. Be nektaro ir vandens, jie renka ir žiedadulkes jaunikliams (lervoms) maitinti. Žiedadulkėms rinkti ir joms į lizdus pernešti įvairios bitinių grupės turi skirtingų priemonių.
Dauguma bitinių yra solitariniai (gyvenantys pavieniui) vabzdžiai, nepasižymi polimorfizmu ir nesudaro stambių bendrijų. Kiekviena patelė atskirai įsirengia lizdą, kuriame pati prižiūri ir maitina jauniklius. Dalis bitinių yra bendruomeniniai vabzdžiai. Nedidelę bitinių grupę sudaro „gegutinės" bitės, kurios pačios lizdų nedaro ir savo kiaušinėlius sudeda į kitų bičių lizdus. Dauguma bitinių yra labai naudingi vabzdžiai, augalų kenkėjų tarp jų beveik nėra.
Lietuvoje bitiniai ištirti neblogai. Žinoma apie 350 rūšių. Didelė bitinių pavyzdžių kolekcija sukaupta Čepkelių rezervate.
Bitiniai (lot. Apoidea) – plėviasparnių vabzdžių antšeimis. Giminingi vapsvoms ir skruzdėlėms. Svarbiausi požymiai: kūnas apaugęs plunksniškais plaukeliais, užpakalinės letenos 1-mas narelis platesnis už kitus ir vidinėje pusėje turi šepetėlį žiedadulkėms rinkti. Patelė su geluonimi. Burnos organai pritaikyti graužti ir nektarui čiulpti.
Bitiniai minta išimtinai augaliniu maistu. Be nektaro ir vandens, jie renka ir žiedadulkes jaunikliams (lervoms) maitinti. Žiedadulkėms rinkti ir joms į lizdus pernešti įvairios bitinių grupės turi skirtingų priemonių.
Dauguma bitinių yra solitariniai (gyvenantys pavieniui) vabzdžiai, nepasižymi polimorfizmu ir nesudaro stambių bendrijų. Kiekviena patelė atskirai įsirengia lizdą, kuriame pati prižiūri ir maitina jauniklius. Dalis bitinių yra bendruomeniniai vabzdžiai. Nedidelę bitinių grupę sudaro „gegutinės" bitės, kurios pačios lizdų nedaro ir savo kiaušinėlius sudeda į kitų bičių lizdus. Dauguma bitinių yra labai naudingi vabzdžiai, augalų kenkėjų tarp jų beveik nėra.
Lietuvoje bitiniai ištirti neblogai. Žinoma apie 350 rūšių. Didelė bitinių pavyzdžių kolekcija sukaupta Čepkelių rezervate.