Miškinė glažutė (lot. Cerastium sylvaticum, vok. Wald-Hornkraut) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, glažučių (Cerastium) genties žolinis augalas.
Daugiametis arba dvimetis augalas. Stiebas status, gležnas, padengtas plaukeliais, 30–60 cm aukščio. Lapai ilgi, priešiniai. Žiedai smulkūs, su baltais 6 mm ilgio vainiklapiais. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Sėklos 1–1,2 mm ilgio. Dauginasi ir vegetatyviniu būdu.
Auga jaunuose lapuočių miškuose, pamiškėse, upokšnių pakrantėse. Mėgsta humusingą dirvą[1].
Rūšis natūraliai paplitusi Vidurio Europoje. Miškinė glažutė Lietuvoje reta, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1989 m.[2] Grėsmę kelia buveinių naikinimas (miškų kirtimai, sausinimas).
Augimvietė
Stiebas bei lapai
Iliustracija iš Deutschlands Flora in Abbildungen (1796)
Miškinė glažutė (lot. Cerastium sylvaticum, vok. Wald-Hornkraut) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos, glažučių (Cerastium) genties žolinis augalas.
Daugiametis arba dvimetis augalas. Stiebas status, gležnas, padengtas plaukeliais, 30–60 cm aukščio. Lapai ilgi, priešiniai. Žiedai smulkūs, su baltais 6 mm ilgio vainiklapiais. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Sėklos 1–1,2 mm ilgio. Dauginasi ir vegetatyviniu būdu.
Auga jaunuose lapuočių miškuose, pamiškėse, upokšnių pakrantėse. Mėgsta humusingą dirvą.
Rūšis natūraliai paplitusi Vidurio Europoje. Miškinė glažutė Lietuvoje reta, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1989 m. Grėsmę kelia buveinių naikinimas (miškų kirtimai, sausinimas).
