Vandeninis dėžinis vėžlys (Terrapene coahuila; angl. Coahuilan box turtle, aquatic box turtle) – balinių vėžlių šeimos (Emydidae) rūšis, endeminė Meksikoje.
Rūšis aprašyta 1944 m. Schmidt'o ir Owens'o. Ji žinoma tik vienoje teritorijoje, kur ji gyvena nedideliame kiekyje plotelių su tinkamomis sąlygomis. Arealas nuo 1960 m. iki 2002 m. susitraukė nuo 1600 km² iki 930 km². Likusiame areale rūšis gyvena tik specifiškuose pelkių plotuose, dalis kurių prarasti dėl džiūvimo bei augalijos kaitos. Šių vėžlių buveinių nykimas tęsiasi.
Rūšies genetinė struktūra rodo, kad skirtingų vietovių populiacijos yra labai izoliuotos, tad rūšis yra fragmentuota. XX a. 7-tą dešimtmetį tinkamose buveinėse būdavo apie 148 vėžliai hektare, Kadangi vietove su tinkamu buveinės tipu būdavo kelių šimtų hektarų ploto, tokioje vietovėje gyvendavo virš 10 tūkst. suaugusių vėžlių. Dabar panašioje vietovėje gyvena tik apie 2,5 tūkst.
Paskaičiuota kartos trukmė yra 15 metų (pagal nelaisvėje augintų vėžlių duomenis), todėl per tris kartas šios rūšies suaugusių vėžlių skaičius sumažėjo daugiau kaip 70% indivių.
Vandeninis dėžinis vėžlys (Terrapene coahuila; angl. Coahuilan box turtle, aquatic box turtle) – balinių vėžlių šeimos (Emydidae) rūšis, endeminė Meksikoje.
Rūšis aprašyta 1944 m. Schmidt'o ir Owens'o. Ji žinoma tik vienoje teritorijoje, kur ji gyvena nedideliame kiekyje plotelių su tinkamomis sąlygomis. Arealas nuo 1960 m. iki 2002 m. susitraukė nuo 1600 km² iki 930 km². Likusiame areale rūšis gyvena tik specifiškuose pelkių plotuose, dalis kurių prarasti dėl džiūvimo bei augalijos kaitos. Šių vėžlių buveinių nykimas tęsiasi.
Rūšies genetinė struktūra rodo, kad skirtingų vietovių populiacijos yra labai izoliuotos, tad rūšis yra fragmentuota. XX a. 7-tą dešimtmetį tinkamose buveinėse būdavo apie 148 vėžliai hektare, Kadangi vietove su tinkamu buveinės tipu būdavo kelių šimtų hektarų ploto, tokioje vietovėje gyvendavo virš 10 tūkst. suaugusių vėžlių. Dabar panašioje vietovėje gyvena tik apie 2,5 tūkst.
Paskaičiuota kartos trukmė yra 15 metų (pagal nelaisvėje augintų vėžlių duomenis), todėl per tris kartas šios rūšies suaugusių vėžlių skaičius sumažėjo daugiau kaip 70% indivių.
