Fomes is a genus of perennial woody fungi in the family Polyporaceae. Species are typically hoof-shaped (ungulate). New growth each season is added to the margin, resulting in a downward extension of the hymenium.[1] This often results in a zonate appearance of the upper surface, that is, marked by concentric bands of color.
The name comes from Latin fomes, meaning "tinder",[2] from the use of Fomes fomentarius, also known as the tinder fungus, in making tinder (see amadou).
Fomes was first introduced by Elias Magnus Fries as a subgenus of Polyporus in his 1836 work Genera Hymenomycetum. He promoted it to generic status in 1849.[3]
Fomes species have perennial, hoof-shaped fruit bodies that attach directly to their substrate without a stipe. The cap surface has a hard smooth crust that ranges in colour from gray to blackish. On the underside of the cap, the pore surface is pale brown with small pores, and brown tube layers. The tough and fibrous context is pale brown. The fruit body becomes stratified after multiple years of growth. Fomes has a trimitic hyphal system, containing generative, skeletal, and binding hyphae. The generative hyphae have clamp connections, while binding and skeletal hyphae have pale brownish pigment that appears when they are mounted in a solution of potassium hydroxide. The cystidioles are fusoid, imbedded, or project somewhat. The basidia (spore-bearing cells) are club-shaped with a basal clamp, and have four sterigmata. The spores are cylindric, large, hyaline and smooth, and are non-reactive to Melzer's reagent.[4]
As of June 2017, Index Fungorum accepts 59 species of Fomes:[5]
Fomes is a genus of perennial woody fungi in the family Polyporaceae. Species are typically hoof-shaped (ungulate). New growth each season is added to the margin, resulting in a downward extension of the hymenium. This often results in a zonate appearance of the upper surface, that is, marked by concentric bands of color.
The name comes from Latin fomes, meaning "tinder", from the use of Fomes fomentarius, also known as the tinder fungus, in making tinder (see amadou).
Fomes[1], « aliment du feu[2]», en latin, amadouvier en français, est un genre de champignons de la famille des Polyporacées.
Ce genre a hébergé de nombreuses espèces de polyporacées - par exemple le polypore du pin par la suite renommé Heterobasidion annosum - dont témoignent les 843 combinaisons listées dans Index Fungorum, avant d'en être progressivement dépouillé, entre autres par la création du genre Fomitopsis (les ressemblants à Fomes, ou « faux amadouviers »).
Le genre Fomes comprend maintenant une douzaine d'espèces, dont la plus connue est désignée par le pléonasme Fomes fomentarius, l'amadouvier. [Anciennement "Agaric du chêne" fournisseur d'amadou + vier (fournisseur)][3]
Selon Catalogue of Life (28 mars 2013)[4] :
Fomes, « aliment du feu», en latin, amadouvier en français, est un genre de champignons de la famille des Polyporacées.
Ce genre a hébergé de nombreuses espèces de polyporacées - par exemple le polypore du pin par la suite renommé Heterobasidion annosum - dont témoignent les 843 combinaisons listées dans Index Fungorum, avant d'en être progressivement dépouillé, entre autres par la création du genre Fomitopsis (les ressemblants à Fomes, ou « faux amadouviers »).
Le genre Fomes comprend maintenant une douzaine d'espèces, dont la plus connue est désignée par le pléonasme Fomes fomentarius, l'amadouvier. [Anciennement "Agaric du chêne" fournisseur d'amadou + vier (fournisseur)]
Fomes è un genere di funghi basidiomiceti.
Index Fungorum accetta 59 specie di Fomes:
Fomes è un genere di funghi basidiomiceti.
Pintis (lot. Fomes) – kempininių (Polyporaceae) šeimos grybų gentis.
Lietuvoje auga viena rūšis – Tikroji pintis (Fomes fomentarius).
Augimo vieta: ant negyvų lapuočių medžių
Augimo laikas: pavasaris, vasara, ruduo (žiema)
Pagrindiniai požymiai: vaisiakūniai dideli, dažniausiai auga ant beržų, sporos didelės
Daugiametis grybas. Vaisiakūniai kanopos, vėduoklės formos, iki 30 cm skersmens, šonu priaugę prie medžio kamieno. Kieti, sumedėję, paviršius odiškas, lygus, balkšvai pilkas, pilkai rusvas, rievėtas, kraštai šviesesnių atspalvių. Trama kieta, kamštiška, ruda. Sporos 16-20x4-6,5 μm.
Auga lapuočių, mišriuose miškuose, parkuose, ant negyvų lapuočių, dažniausiai ant beržų (kartais ant virtuolio ar stuobrio būna 10-20 vaisiakūnių). Sukelia baltąjį medienos puvinį. Labai dažna.
Kietosios kempinės ir tikrosios pinties milteliai liaudies medicinoje buvo naudojami kraujavimui sustabdyti, žaizdoms gydyti.
Bitininkystėje dažnai naudojama dūminėse kaip lėtai smilkstanti medžiagą.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, p. 419
Pintis (lot. Fomes) – kempininių (Polyporaceae) šeimos grybų gentis.
Lietuvoje auga viena rūšis – Tikroji pintis (Fomes fomentarius).
Augimo vieta: ant negyvų lapuočių medžių
Augimo laikas: pavasaris, vasara, ruduo (žiema)
Pagrindiniai požymiai: vaisiakūniai dideli, dažniausiai auga ant beržų, sporos didelės
Daugiametis grybas. Vaisiakūniai kanopos, vėduoklės formos, iki 30 cm skersmens, šonu priaugę prie medžio kamieno. Kieti, sumedėję, paviršius odiškas, lygus, balkšvai pilkas, pilkai rusvas, rievėtas, kraštai šviesesnių atspalvių. Trama kieta, kamštiška, ruda. Sporos 16-20x4-6,5 μm.
Auga lapuočių, mišriuose miškuose, parkuose, ant negyvų lapuočių, dažniausiai ant beržų (kartais ant virtuolio ar stuobrio būna 10-20 vaisiakūnių). Sukelia baltąjį medienos puvinį. Labai dažna.
Kietosios kempinės ir tikrosios pinties milteliai liaudies medicinoje buvo naudojami kraujavimui sustabdyti, žaizdoms gydyti.
Bitininkystėje dažnai naudojama dūminėse kaip lėtai smilkstanti medžiagą.
Fomes é um gênero do reino fungi, familia dos Polyporaceae.[1]
Fomes é um gênero do reino fungi, familia dos Polyporaceae.
