Pilkšvarudis baltikas (lot. Tricholoma gausapatum) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.
Lapuočių, spygliuočių miškai, parkai.
Vasara, ruduo.
Kepurėlė rusva, paviršius šiurkštus, kotas baltas.
Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–7 cm skersmens, jauna - kūgiška, vėliau - paplokščia, su gūbreliu, šerpetuota, žvyneliuota, pilkai ruda, plona, trapi, kartais suskeldėjusiais kraštais. Lakšteliai platūs, tankūs, pilkšvi, priaugtiniai. Kotas 5–10×0,5–1,5 cm, baltas, plaušuotas, su nežymios žiediškos liekanos ruoželiu. Trama plona, pilkšva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 7–9×4–5 μm.
Būdingi požymiai: auga mažomis grupelėmis ar pavieniui, vaisiakūniai trapūs.
Labai panašus gelsvėjantysis baltikas, tik šis skiriasi trapesniais, gležnesniais ir gelsvėjančiais vaisiakūniais.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 147 psl.
Pilkšvarudis baltikas (lot. Tricholoma gausapatum) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.
Augimo vietaLapuočių, spygliuočių miškai, parkai.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiaiKepurėlė rusva, paviršius šiurkštus, kotas baltas.
Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–7 cm skersmens, jauna - kūgiška, vėliau - paplokščia, su gūbreliu, šerpetuota, žvyneliuota, pilkai ruda, plona, trapi, kartais suskeldėjusiais kraštais. Lakšteliai platūs, tankūs, pilkšvi, priaugtiniai. Kotas 5–10×0,5–1,5 cm, baltas, plaušuotas, su nežymios žiediškos liekanos ruoželiu. Trama plona, pilkšva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 7–9×4–5 μm.
Būdingi požymiai: auga mažomis grupelėmis ar pavieniui, vaisiakūniai trapūs.
Labai panašus gelsvėjantysis baltikas, tik šis skiriasi trapesniais, gležnesniais ir gelsvėjančiais vaisiakūniais.
Capel fin a 8 cm, cònich-bombà, gris brunastr sombr, peilos. Lamele pòch s-ciasse, motobin àute e nen uguaj, grisastr ciàir. Gamba àuta fin a 8 cm e larga fin a 1 cm, pitòst atenuà, bianca, fibrilosa, con na zòna a cortin-a pì o men precisa. Carn bianca con odor ëd bolè.
A chërs ant le bordure erbose.
A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Comestìbil.
Tricholoma gausapatum (Fr. : Fr.) Quélet
Capel fin a 8 cm, cònich-bombà, gris brunastr sombr, peilos. Lamele pòch s-ciasse, motobin àute e nen uguaj, grisastr ciàir. Gamba àuta fin a 8 cm e larga fin a 1 cm, pitòst atenuà, bianca, fibrilosa, con na zòna a cortin-a pì o men precisa. Carn bianca con odor ëd bolè.
AmbientA chërs ant le bordure erbose.
Comestibilità A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Comestìbil.
Tricholoma gausapatum je grzib[2], co go nojprzōd ôpisoł Elias Fries, a terŏźnõ nazwã doł mu Lucien Quélet 1872. Tricholoma gausapatum nŏleży do zorty 'Tricholoma' i familije Tricholomataceae.[5][6] Żŏdne podgatōnki niy sōm wymianowane we Catalogue of Life.[5]
Tricholoma gausapatum je grzib, co go nojprzōd ôpisoł Elias Fries, a terŏźnõ nazwã doł mu Lucien Quélet 1872. Tricholoma gausapatum nŏleży do zorty 'Tricholoma' i familije Tricholomataceae. Żŏdne podgatōnki niy sōm wymianowane we Catalogue of Life.
