noms dans le fil d’Ariane
Other Physical Features: bilateral symmetry
Perception Channels: tactile ; chemical
Die Harings en Sardyne (Clupeidae) is 'n vis-familie tot die orde Clupeiformes behoort. Daar is 56 genera met minstens 190 spesies wat tot hierdie familie behoort. Dertien van die spesies kom aan die Suid-Afrikaanse kus voor.
Die familie is van gemiddelde grootte (6 – 28 cm) en almal is silwerkleurig. Die liggaam is redelik plat en dit lyk asof elke vis 'n kiel onder by die pens het. Die visse het nie 'n sylyn nie. Die meeste visse van die familie kom in skole voor naby die oppervlakte, een van die redes vir die familie se kommersiële waarde. Die vis word geblik en gesout vir menslike verbruik en word ook as dierevoedsel gebruik.
Die volgende genera en gepaardgaande spesies kom aan die Suid-Afrikaanse kus voor:
Die volgende genus kom nie aan die Suid-Afrikaanse kus voor nie:
Die Harings en Sardyne (Clupeidae) is 'n vis-familie tot die orde Clupeiformes behoort. Daar is 56 genera met minstens 190 spesies wat tot hierdie familie behoort. Dertien van die spesies kom aan die Suid-Afrikaanse kus voor.
Les sardines, sardines y alosas formen la familia Clupeidae de peces marinos incluyida nel orde Clupeiformes, distribuyíos por tolos mares del mundu, con delles de les más importantes especies pescaes p'alimentación.[1] El so nome científicu ta formáu pol llatín clupea, que significa sardina (pallabra que de la mesma deriva de clupeus que significa escudu n'alusión a les sos escames) y el sufixu -eidae, deriváu del sustantivu griegu εἷδος (eidos) "forma".[1]
Apaecen per primer vegada nel rexistru fósil nel Eocenu inferior, mientres el Terciariu inferior.[2]
Tienen el cuerpu de normal fusiforme, arrondáu o fuertemente estruyíu, con tamañu d'adultos que varien ente 2 cm en delles especies y 75 cm n'otres; la cabeza nun tien escames; los dientes de la quexal, cuando tien, son pequeños o diminutos; la llinia llateral toma unes pocos escames detrás de la cabeza en delles especies, ente que n'otres nun tienen; les escames son cicloideas (nidies cuando se toquen), xeneralmente formando escudos abdominales (d'ende'l nome de la familia).[1]
Presenten una única aleta dorsal, pequeña y asitiada cerca de la parte central del cuerpu, con aletes coxales más o menos per debaxo de la base de l'aleta dorsal, anque en delles especies tán ausentes tantu les coxales como la dorsal; toes elles tienen radios blandos ensin escayos.[1]
Pueden encontarse en tou los los mares, pero principalmente tropicales, ente los 70º de llatitú N y los 60º de llatitú S; delles especies son d'agua duce y anádromas.[1]
Cuasi siempres s'atopen cerca de la mariña en grandes bancos; la mayoría de les especies alimentar de pequeños animales planctónicos.[1]
Tol grupu representa una de les más importantes families de pexes comercializaos, con delles especies concretes de gran importancia pesquera como son:
Usar p'alimentación humano fundamentalmente, anque tamién son prindaos pa llograr aceites de pexe o farines de pexe con usos industriales.[1]
Amás de les mentaes, la familia Cupleidae entiende más de 200 especies, arrexuntaes en 22 xéneros:[3]
.
Les sardines, sardines y alosas formen la familia Clupeidae de peces marinos incluyida nel orde Clupeiformes, distribuyíos por tolos mares del mundu, con delles de les más importantes especies pescaes p'alimentación. El so nome científicu ta formáu pol llatín clupea, que significa sardina (pallabra que de la mesma deriva de clupeus que significa escudu n'alusión a les sos escames) y el sufixu -eidae, deriváu del sustantivu griegu εἷδος (eidos) "forma".
Apaecen per primer vegada nel rexistru fósil nel Eocenu inferior, mientres el Terciariu inferior.
Siyənəklər (lat. Clupeidae) — siyənəkkimilər dəstəsinə aid balıq növü. Dəniz, keçici və şirin su formaları olan sürü halında yaşayan balıqlardır. Bəzi növlərdə qarın üzgəcləri olmur. Bir çox növlərdə qarının orta xətti boyunca kil və itiləşmiş pulcuqlar uzanır. Artikadan Subantraktikayadək yayılmışlar. Ən çox növ müxtəlifliyi tropik hövzələrdə qeydə alınır. Mülayim və soyuq hövzələrdə rəngarəngliyi az olsa da əvəzində sayı çoxdur. Mühüm vətəgə obyektidir. Bəzi su hövzələrində , o sarıdan Xəzərdə ehtiyatları azaldığına görə tutulması məhdudlaşdırılmışdır. Fəsiləyə təqribən 20 (başqa məlumata görə 50) cins və 190-a yaxın növ daxildir. Xəzərdə iki cinsin nümayəndələri yaşayır: kilkələr və siyənəklər.
Siyənəklər (lat. Clupeidae) — siyənəkkimilər dəstəsinə aid balıq növü. Dəniz, keçici və şirin su formaları olan sürü halında yaşayan balıqlardır. Bəzi növlərdə qarın üzgəcləri olmur. Bir çox növlərdə qarının orta xətti boyunca kil və itiləşmiş pulcuqlar uzanır. Artikadan Subantraktikayadək yayılmışlar. Ən çox növ müxtəlifliyi tropik hövzələrdə qeydə alınır. Mülayim və soyuq hövzələrdə rəngarəngliyi az olsa da əvəzində sayı çoxdur. Mühüm vətəgə obyektidir. Bəzi su hövzələrində , o sarıdan Xəzərdə ehtiyatları azaldığına görə tutulması məhdudlaşdırılmışdır. Fəsiləyə təqribən 20 (başqa məlumata görə 50) cins və 190-a yaxın növ daxildir. Xəzərdə iki cinsin nümayəndələri yaşayır: kilkələr və siyənəklər.
La família dels clupèids (Clupeidae) és constituïda per peixos actinopterigis de l'ordre dels clupeïformes.[2]
Ponen un gran nombre d'ous (fins a 200.000 en algunes espècies) prop de la superfície de l'aigua. Després de l'eclosió, les larves viuen entre el plàncton fins que desenvolupen una bufeta natatòria i es transformen en adults, els quals solen viure en grans moles.[5]
La majoria s'alimenten de petits animals planctònics.[6]
La majoria dels clupeids són peixos costaners, pelàgics i gregaris. Alguns, com les sabogues, són igratoris (anàdroms) i altres viuen permanentment en aigua dolça.[7]
Es troben a tot el planeta entre els 70°N-60°S, però la majoria d'espècies són tropicals.[3]
Algunes espècies són de gran importància pesquera, ja que són processades com a aliment, oli o farina de peix, com ara el menhaden de l'Atlàntic (Brevoortia tyrannus), l'areng (Clupea harengus), Clupea harengus membras, Clupea pallasii i la sardina (Sardina pilchardus).[8][6]
És una família que conté, si fa no fa, unes 180 espècies distribuïdes en una seixantena de gèneres.
La família dels clupèids (Clupeidae) és constituïda per peixos actinopterigis de l'ordre dels clupeïformes.
Sleďovití (Clupeidae) je čeleď ryb z řádu bezostní. Fosilní sleďovité ryby jsou známé od spodní křídy.[1] Zástupci této čeledi patří k hospodářsky nejvýznamnějším rybám.
Jsou to malé i větší ryby do velikosti 75 cm, nemají postranní čáru na těle, vyvinutá je zpravidla jen na prvých 2 až 5 šupinách. Šupiny jsou cykloidní, na hlavě chybí.[2] Vousy chybí.[3] Tuková ploutev chybí.
Sleďovití se živí především planktonem a sdružují se do velkých hejn při povrchu moří a oceánů.[1] Třou se ve velkých hejnech. Jikry jsou pelagické nebo se volně vznášejí při dně.
Vyskytují se téměř po celém světě v mořích a oceánech od 70° s. š. po 60° j. š., jen vzácně se vyskytují ve sladkých vodách. Některé druhy jsou anadromní (migrují do sladkých vod kvůli rozmnožování).
Dříve se v Čechách vyskytoval jediný zástupce – placka pomořanská. Kvůli silnému znečištění řek ale za poslední roky zaznamenal tento druh velký úpadek a v českých řekách ji lze najít jen ve velmi výjimečných případech.
Obrázky, zvuky či videa k tématu sleďovití ve Wikimedia Commons
Sleďovití (Clupeidae) je čeleď ryb z řádu bezostní. Fosilní sleďovité ryby jsou známé od spodní křídy. Zástupci této čeledi patří k hospodářsky nejvýznamnějším rybám.
Sildefamilien (Clupeidae) er en taksonomisk familie af benfisk. De fleste arter er marine, men nogle kan leve i ferskvand. Visse arter lever i havet, men vandrer op i ferskvand for at forplante sig. Arterne i sildefamilien lever sædvanligvis i stimer og ernærer sig af plankton.
StubDie Rundheringe (Dussumieriidae) sind eine Familie der Heringsartigen (Clupeiformes) die als Schwarmfische pelagisch an den Küsten subtropischer und tropischer Meere leben und sich von Zooplankton ernähren. Auch ihre Eier sind pelagisch. Die Gruppe wurde früher als Unterfamilie den Heringen (Clupeidae) zugeordnet, hat heute aber, beschränkt auf die zwei Gattungen des ehemaligen Tribus Dussumieriini, als Schwestergruppe der Wolfsheringe (Chirocentridae)[1] Familienstatus.
Rundheringe kommen im tropischen und gemäßigten Indopazifik, im östlichen Pazifik und im westlichen Atlantik, sowie im Roten Meer vor. Durch den Suezkanal haben zwei Arten auch das östliche Mittelmeer erreicht[2][3].
Rundheringe sind kleine bis mittelgroße Schwarmfische und werden 14[4] bis 33 cm[5] lang. Im Unterschied zu allen anderen Heringen sind sie bis auf eine W-förmige Schuppe am Bauchflossenansatz völlig schuppenlos. Sie besitzen zahlreiche Branchiostegalstrahlen (11 bis 18). Ihre Prämaxillare ist rechteckig.[6]
Es gibt zwei Gattungen mit insgesamt acht Arten:
Rundheringe werden vor allem an afrikanischen Küsten und in Indonesien vom Menschen gefangen.
Die Rundheringe (Dussumieriidae) sind eine Familie der Heringsartigen (Clupeiformes) die als Schwarmfische pelagisch an den Küsten subtropischer und tropischer Meere leben und sich von Zooplankton ernähren. Auch ihre Eier sind pelagisch. Die Gruppe wurde früher als Unterfamilie den Heringen (Clupeidae) zugeordnet, hat heute aber, beschränkt auf die zwei Gattungen des ehemaligen Tribus Dussumieriini, als Schwestergruppe der Wolfsheringe (Chirocentridae) Familienstatus.
Tekst üüb Öömrang A Hiaranger (Clupeidae) san en famile faan bianfasker, huar uk at sardiin tuhiart.
Jo lewe tesken 70 graad Nuurd an 60 graad Süüd. At jaft wel 57 slacher üüb a welt.
A Hiaranger (Clupeidae) san en famile faan bianfasker, huar uk at sardiin tuhiart.
Ypiaũ (karaiñe'ẽ: sardinas) ha'e umi pira aty juehepehẽ oikove opaite paraguasu ñande Yvy pegua, heta pira ypiaũ ojepirakutúva tembiurã heta rendápe.[1] [2]
Ypiaũ (karaiñe'ẽ: sardinas) ha'e umi pira aty juehepehẽ oikove opaite paraguasu ñande Yvy pegua, heta pira ypiaũ ojepirakutúva tembiurã heta rendápe.
Ypiaũ eteClupeidae yw teylu a buskes mor henwys teylu hern. Yma lies bagas a buskes yn teylu ma: hern, hern gwynn, hern byghan, damyow an hern hag erel. Yma lies puskes boos an moyha posek dres oll an bys y'n teylu ma, hag ynwedh usys rag pyskoyl ha bleus pysk yth yns. Lies pysk y'n teylu a's teves korf difresys gans skans kelghek lentrus (skans pur leven hag unform), unn askell geynel, gans korf furv werthys esplegys rag neuvyans uskis ha helghi enyvales planktonek byghan. Yma le beryl a posnans merkur pan yns dybrys awos bos aga braster byghan ha'ga le isel y'n gwiow boos morek.
Yma 54 genas y'n teylu hag adro dhe 200 eghen.[1]
Clupeidae yw teylu a buskes mor henwys teylu hern. Yma lies bagas a buskes yn teylu ma: hern, hern gwynn, hern byghan, damyow an hern hag erel. Yma lies puskes boos an moyha posek dres oll an bys y'n teylu ma, hag ynwedh usys rag pyskoyl ha bleus pysk yth yns. Lies pysk y'n teylu a's teves korf difresys gans skans kelghek lentrus (skans pur leven hag unform), unn askell geynel, gans korf furv werthys esplegys rag neuvyans uskis ha helghi enyvales planktonek byghan. Yma le beryl a posnans merkur pan yns dybrys awos bos aga braster byghan ha'ga le isel y'n gwiow boos morek.
Yma 54 genas y'n teylu hag adro dhe 200 eghen.
Dussumieriidae is a family of clupeiform fishes popularly called the "round herrings". It is now recognized by FishBase as a family in its own right; it had been considered to be a subfamily of Clupeidae. It contains two extant genera, and one extinct genus from the Ypresian of Monte Bolca.
Dussumieriidae is a family of clupeiform fishes popularly called the "round herrings". It is now recognized by FishBase as a family in its own right; it had been considered to be a subfamily of Clupeidae. It contains two extant genera, and one extinct genus from the Ypresian of Monte Bolca.
Klupeedoj estas la familio de haringoj, alozoj, sardinoj, iliŝoj kaj brevortioj en la ordo Klupeoformaj. Ĝi enhavas multajn el plej gravaj manĝofiŝoj en la mondo.
Klupeedoj estas ĉefe maraj manĝofiŝoj, kvankam kelkaj specioj troviĝas en nesala akvo. Neniu specio havas skvamojn en la kapo, kaj kelkaj estas tute senskvamaj. The flankolinio estas mallonga aŭ foresta, kaj la dentoj estas nekutime malgrandaj kiam ja ili estas. Klupeedoj tipe manĝas planktonon, kaj gamas el 2 cm al 75 cm longaj.[1]
Klupeedoj demetas altan nombrojn de ovoj (ĝis 200,000 ĉe kelkaj specioj) ĉe la akvosurfaco. Post eloviĝo la larvoj vivas inter la planktono ĝis ili disvolvigas naĝovezikon kaj transformiĝas en plenkreskuloj. Tiuj tipe vivas en grandaj fiŝaroj.[2]
Gravaj komercaj specioj estas la jenaj:
Klupeedoj estas la familio de haringoj, alozoj, sardinoj, iliŝoj kaj brevortioj en la ordo Klupeoformaj. Ĝi enhavas multajn el plej gravaj manĝofiŝoj en la mondo.
Klupeido edo Clupeidae klupeiformeen ordenako izen bereko familiako arrainez esaten da. Ur gazi edo gezetan bizi daitezke. Ardatz-egiturakoa eta alboetara estutua dute gorputza. Uretako sakonera handietan bizi dira, baina erruteko garaian itsasertzera eta azaleko uretara igotzen dira. Ezagunenak sardina eta sardinzarra dira.
Klupeido edo Clupeidae klupeiformeen ordenako izen bereko familiako arrainez esaten da. Ur gazi edo gezetan bizi daitezke. Ardatz-egiturakoa eta alboetara estutua dute gorputza. Uretako sakonera handietan bizi dira, baina erruteko garaian itsasertzera eta azaleko uretara igotzen dira. Ezagunenak sardina eta sardinzarra dira.
Dussumieriidae arrain klupeiformeen familia da.[1] Nahiko familia berria da, lehen Clupeidae barnean zegoena.
FishBaseren arabera, familiak egun 9 espezie ditu, 2 generotan banaturik:[2]
Artikulu hau biologiari buruzko zirriborroa da. Wikipedia lagun dezakezu edukia osatuz. Dussumieriidae arrain klupeiformeen familia da. Nahiko familia berria da, lehen Clupeidae barnean zegoena.
Sillit (Clupeidae) on sillikalojen heimo, joka jaetaan viiteen alaheimoon.[2] Joukossa on sekä meri-, murto- että makeanveden lajeja, eniten merilajeja. Useimmat syövät planktonia.[3]
Sillit (Clupeidae) on sillikalojen heimo, joka jaetaan viiteen alaheimoon. Joukossa on sekä meri-, murto- että makeanveden lajeja, eniten merilajeja. Useimmat syövät planktonia.
A dos clupeidos (Clupeidae) é unha familia de peixes teleósteos da orde dos clupeiformes que comprende numerosas especies distribuídas por todos os mares do mundo, entre elas os arenques e as sardiñas que son dos máis importantes peixes capturados para a alimentación.[1]
Apareceron por primeira vez no rexistro fósil no eoceno inferior, durante o terciario inferior.[2]
O nome da familia, Clupeidae foi establecido por Cuvier en 1817, e está formado, como todos os nomes científicos das familias de animais, sobre a base do nome do xénero tipo, neste caso Clupea, ao que se engade a desinencia do latín científico -idae. (O significado do nome da familia é "os semellantes aos Clupea").
O xénero Clupea foi establecido por Linneo,[3] quedando definiticamente consagrado na 10ª edición do seu Systema Naturae, en 1758: Linnaeus, C. (1758): Systema Naturae per regna tria naturae, secundum classes, ordines, genera, species, cum characteribus, differentiis, synonymis, locis. Editio decima, reformata. Laurentius Salvius: Holmiae. ii, 824 pp.,[4] edición e data que marcan o inicio da taxonomía e nomenclatura zoolóxica modernas.
Linneo tomou no nome talvez de clupea, nome dun pequeno peixe de auga doce citado por Plinio, e que podería ser a zamborca, ou máis probabelmente, sexa unha adaptación de clupeus ou clipeus, -ei (masculino) ou clipeum, -ei (neutro), voces que significan "escudo", "defensa", "protección" (recordemos os clipeatus, -a, -um, os lexionarios armados de escudos), en alusión ás grandes escamas (en relación ao tamaño do animal) que cobren o corpo destes peixes.[5]
En canto ao sufixo neolatino -idae deriva do latín clásico -idae, plural de -ides, sufixo patronímico masculino derivado do grego antigo -ιδαι -idai, plural de -ιδης -ides, cos mesmos ignificados.
O corpo dos clupeidos é fusiforme, menos esvelto que o dos engráulidos, cos que comparten suborde, de contorno arredondado nuns casos ou fortemente comprimido noutros, e alcanza tamaños que varían entre os 2 cm nalgunhas especies e os 75 cm doutras.
Presentan unha única aleta dorsal, pequena, situada na parte central do lombo, coas aletas pelvianas emprazadas máis ou menos por debaixo da base da aleta dorsal,[6] aínda que nalgunhas especies están ausentes tanto estas como aquelas. Todas aletas teñen raios brandos, sen espiñas.
Carecen de liña lateral, porén poden percibir e identificar a dirección das ondas sonoras, e as da presión da auga, coa axuda da vexiga natatoria, que está conectada co oído medio mediante un conduto.[6]
As escamas son grandes e de tipo cicloide (é dicir, de liñas de crecemento concéntricas, e tacto suave cando se tocan), formando escudos abdominais (que dan o nome á familia); a cabeza no ten escamas. Cando teñen dentes, son pequenos ou diminutos.
Habitan en todos os mares do mundo, pero principalmente nos mares tropicais, entre os 70º de latitude norte e os 60º de latitude sur (máis de 180 dos membros dos máis de 200 cos que conta a failia).[6] Porén, algunhas especies son duciacuícolas e outras anádromas.[7]
Adoitan vivir cerca da costa, agrupados en grandes bancos. Case todas as especies se alimentan de pequenos animais planctónicos.
A familia dos Clupeidae comprende máis de 200 especies, que se agrupan en 22 xéneros distribuídos en 5 subfamilias:[8]
Nas nosas costas están citadas as seguites especies:[9]
Os clupeidos representan unha das máis importantes familias de peixes de interese pesqueiro e comercial. Baste dicir que, de feito, só os arenques subministran máis dun terzo da produción pesqueira mundial (uns 20 millóns de toneladas, aínda que as capturas flutúan bastante segundo os anos).[6]
O aproveitamento é fundamentalmente para a alimentación humana, pero tamén son capturados para obter aceites ou fariñas de peixe con usos industriais.
A dos clupeidos (Clupeidae) é unha familia de peixes teleósteos da orde dos clupeiformes que comprende numerosas especies distribuídas por todos os mares do mundo, entre elas os arenques e as sardiñas que son dos máis importantes peixes capturados para a alimentación.
Apareceron por primeira vez no rexistro fósil no eoceno inferior, durante o terciario inferior.
Clupeidae, porodica riba iz reda Clupeiformes. Uključuje vrste s velikim značajem u prehrani.
Obuhvaća rodove: Alosa, Amblygaster, Anodontostoma, Brevoortia, Caspialosa, Chirocentrodon, Clupanodon, Clupea, Clupeichthys, Clupeoides, Clupeonella, Congothrissa, Corica, Dayella, Dorosoma, Ehirava, Escualosa, Ethmalosa, Ethmidium, Gilchristella, Gonialosa, Gudusia, Harengula, Herklotsichthys, Hilsa, Hyperlophus, Jenkinsia, Konosirus, Laeviscutella, Lile, Limnothrissa, Microthrissa, Minyclupeoides, Nannothrissa, Nematalosa, Neoopisthopterus, Odaxothrissa, Odontognathus, Opisthonema, Opisthopterus, Pellonula, Platanichthys, Pliosteostoma, Poecilothrissa, Potamalosa, Potamothrissa, Raconda, Ramnogaster, Rhinosardinia, Sardina, Sardinella, Sardinops, Sauvagella, Sierrathrissa, Spratelloides, Spratellomorpha, Sprattus, Stolothrissa, Strangomera, Tenualosa, Thrattidion[1]
Dussumieria i Etrumeus uključiju se u posebnu porodicu Dussumieriidae[2]
Ikra haringe
Sprattus sprattus
Clupeidae, porodica riba iz reda Clupeiformes. Uključuje vrste s velikim značajem u prehrani.
Obuhvaća rodove: Alosa, Amblygaster, Anodontostoma, Brevoortia, Caspialosa, Chirocentrodon, Clupanodon, Clupea, Clupeichthys, Clupeoides, Clupeonella, Congothrissa, Corica, Dayella, Dorosoma, Ehirava, Escualosa, Ethmalosa, Ethmidium, Gilchristella, Gonialosa, Gudusia, Harengula, Herklotsichthys, Hilsa, Hyperlophus, Jenkinsia, Konosirus, Laeviscutella, Lile, Limnothrissa, Microthrissa, Minyclupeoides, Nannothrissa, Nematalosa, Neoopisthopterus, Odaxothrissa, Odontognathus, Opisthonema, Opisthopterus, Pellonula, Platanichthys, Pliosteostoma, Poecilothrissa, Potamalosa, Potamothrissa, Raconda, Ramnogaster, Rhinosardinia, Sardina, Sardinella, Sardinops, Sauvagella, Sierrathrissa, Spratelloides, Spratellomorpha, Sprattus, Stolothrissa, Strangomera, Tenualosa, Thrattidion
Dussumieria i Etrumeus uključiju se u posebnu porodicu Dussumieriidae
Clupeidae adalah famili haring, shad, sarden, hilsa dan menhaden. Famli ini terdiri dari berbagai makanan ikan penting di dunia.
Clupeidae adalah famili haring, shad, sarden, hilsa dan menhaden. Famli ini terdiri dari berbagai makanan ikan penting di dunia.
I Dussumieriidae sono una famiglia di pesci ossei marini appartenenti all'ordine Clupeiformes.
Diffusi in tutti gli oceani tropicali e subtropicali tranne l'Oceano Atlantico di nordest[1]. Nel mar Mediterraneo orientale sono presenti quattro specie penetrate dal mar Rosso attraverso la migrazione lessepsiana: Dussumieria acuta, D. elopsoides, Etrumeus golanii ed E. sadina[2].
Sono pesci pelagici, generalmente costieri.
L'aspetto di questi pesci è pressoché identico a quello degli affini Clupeidae, famiglia molto più diffusa e ricca di specie. L'unica differenza sostanziale è la presenza di un solo scudetto pelvico (scaglia rigida modificata) e dunque l'assenza della carena ventrale tipica dei clupeidi[3].
La taglia delle varie specie va dai 14 ai 33 cm[1].
Alcune specie come Dussumieria acuta hanno una certa importanza per la pesca commerciale.
Talvolta inclusi nei Clupeidae. La tassonomia della famiglia, specie quella del genere Etrumeus, è in corso di revisione.
I Dussumieriidae sono una famiglia di pesci ossei marini appartenenti all'ordine Clupeiformes.
Clupeidae sunt familia piscium ordinis Clupeiformium, inter quam multi pisces cibarii maximi momenti, praecipue Clupea, Alosa, Sardina (et cognati), Tenualosa, Brevoortia, et Ethmidium.
Clupeidae plerumque sunt pisces pabulandi? marini, sed paucae species in aqua dulci habitant. Nullae speciei sunt squamae in capite, et nonnullae squamis omnino carent. Linea lateralis est brevis aut absens, et dentes plerumque sunt parvi cum praesentes sint. Clupeidae praecipue planctone vescuntur, et a 2 ad 75 centimetra longae variantur.[1]
Clupeidae permulta ova pariunt (usque ad 200 000 in nonnullis speciebus) prope superficiem aquae, ubi larvae ex ovis exclusae inter plancton habitant donec, vesicas natandi evolventes, adulti fiant, qui in magnis viribus manere solent.[2]
Inter species commercii magni momenti sunt:
Clupeidae sunt familia piscium ordinis Clupeiformium, inter quam multi pisces cibarii maximi momenti, praecipue Clupea, Alosa, Sardina (et cognati), Tenualosa, Brevoortia, et Ethmidium.
Silkinės (Clupeidae) – silkiažuvių būrio žuvių šeima. Sėslių žuvų kūno ilgis iki 35-45 cm. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai sidabriški. Dantys maži arba visai jų nėra. Ikreliai apvalūs.
Lietuvos pakrantėse randamos:
Šeimoje yra 64 gentys, 206 rūšys. Skirstoma į keletą pošeimių:
Silkinės (Clupeidae) – silkiažuvių būrio žuvių šeima. Sėslių žuvų kūno ilgis iki 35-45 cm. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai sidabriški. Dantys maži arba visai jų nėra. Ikreliai apvalūs.
Lietuvos pakrantėse randamos:
Kilkė, arba šprotas (Sprattus sprattus) Sardinė (Sardina pilchardus) Perpelė (Alosa fallax). Rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šiuo metu populiacija atstatyta. Atlantinė silkė (Clupea harengus) Strimelė (Clupea harengus membras)Siļķu dzimta (Clupeidae) ir viena no siļķveidīgo kārtas (Clupeiformes) dzimtām, kas apvieno apmēram 200 zivju sugas un kas tiek iedalītas 4 apakšdzimtās.[1][2] Šajā grupā ietilpst daudzas pārtikā lietojamās zivis. Tā kā siļķu dzimtas zivis ir nelielas, tās uzkrāj ļoti nelielu daudzumu dzīvsudraba, kas atrodams piesārņotos ūdeņos. Tādēļ to lietošana pārtikā, salīdzinot ar citām jūras zivīm, samazina risku saindēties ar dzīvsudrabu.
Siļķu dzimtas zivis galvenokārt mājo jūrās, reti saldūdeņos. Sastopamas okeānu baseinos, starp 70° ziemeļu un 60° dienvidu paralēlēm.[3][4]
Siļķu dzimtu Latvijā pārstāv 3 sugas: reņģe (Clupea harengus membras), brētliņa (Sprattus sprattus) un palede (Alosa fallax). Gan reņģe, gan brētliņa ir saimnieciski nozīmīga Baltijas jūras zivs. Toties palede iekļauta Latvijas Sarkanās grāmatas 3. kategorijā. Tās nelielā daudzumā mēdz nozvejot kopā ar reņģēm.[5] Latvijas zivju sarakstā iekļauta arī aloza (Alosa alosa).[3] Tomēr šī suga Latvijas ūdeņos nav konstatēta nevienu reizi. Baltijas jūrā novērota tikai rietumdaļā.[6]
Siļķu dzimtas zivis ir nelielas, sudrabaini mirdzošas, ar sāniski saplacinātu vai ieapaļu ķermeni. Galva bez zvīņām. Zvīņas cikloīdas (ļoti gludas). Gar vēdera viduslīniju ir ķīļveida zvīņas. Dažas sugas ir bez zvīņām. Sānu līnija ļoti īsa vai tās nav. Nepāra muguras spura ķermeņa vidū. Vēdera spuras pāra, iepretim muguras spurai. Krūšu spuras tuvu pie galvas. Astes spura parasti diezgan dziļi iešķelta. Spurām mīksti stari. Zobi, ja vispār ir, ļoti sīki.[3][4]
Garums pieaugušām zivīm, atkarībā no sugas, apmēram 2—75 cm, pārsvarā 15—40 cm.[3][4] Mazākā siļķu dzimtā ir Sanagas pundursiļķe (Thrattidion noctivagus), kuras ķermeņa garums ir 2,1 cm.[7] Toties lielākās sugas dzimtā ir aloza un Amerikas palede (Alosa sapidissima). Alozas ķermeņa garums var sasniegt 80—83 cm, svars 5 kg, lai gan parasti tā ir apmēram 40 cm gara.[8][9] Amerikas paledes ķermeņa garums var sasniegt 76 cm, svars 5,4 kg, bet parasti tās garums ir ap 50 cm.[10][11][12] Tās ir arī lielākās sugas visā siļķu apakškārtā.[11][13]
Siļķu dzimtas zivis galvenokārt pārtiek no planktona.[3] Auglība ļoti augsta. Dažām sugām līdz 200 000 ikriem. Nārsto ūdens virsmas tuvumā. Pieaugušās zivis uzturas lielos baros, tādējādi sevi pasargājot no ienaidniekiem.
Siļķu dzimta (Clupeidae)[2]
Siļķu dzimta (Clupeidae) ir viena no siļķveidīgo kārtas (Clupeiformes) dzimtām, kas apvieno apmēram 200 zivju sugas un kas tiek iedalītas 4 apakšdzimtās. Šajā grupā ietilpst daudzas pārtikā lietojamās zivis. Tā kā siļķu dzimtas zivis ir nelielas, tās uzkrāj ļoti nelielu daudzumu dzīvsudraba, kas atrodams piesārņotos ūdeņos. Tādēļ to lietošana pārtikā, salīdzinot ar citām jūras zivīm, samazina risku saindēties ar dzīvsudrabu.
De haringen (Clupeidae) vormen een familie uit de orde van de Haringachtigen.
Volgens de online databank voor vissen Fishbase[1] zijn er ruim 200 nog levende (onder)soorten. De volgende lijst geeft een overzicht van de onderfamilies en geslachten van de Haringen.
De volgende geslachten en soorten zijn wel ingedeeld in deze familie volgens Fishbase, maar niet volgens Animal Diversity Web[4] Familie(Volgens ADW) Pristigasteridae
De haringen (Clupeidae) vormen een familie uit de orde van de Haringachtigen.
Sildefamilien er en gruppe sildefisker. De fleste artene er marine, men noen lever i ferskvann og noen arter er anadrome. Kroppsformen er oval og sammentrykket fra sidene. Artene har få eller ingen tenner. Flere av verdens viktigste kommersielle fiskeslag tilhører denne gruppen.
Det er over 200 arter, fordelt på seks underfamilier.
Sildefamilien er en gruppe sildefisker. De fleste artene er marine, men noen lever i ferskvann og noen arter er anadrome. Kroppsformen er oval og sammentrykket fra sidene. Artene har få eller ingen tenner. Flere av verdens viktigste kommersielle fiskeslag tilhører denne gruppen.
Det er over 200 arter, fordelt på seks underfamilier.
Multimedia w Wikimedia Commons Śledziowate[2] (Clupeidae) – rodzina ryb śledziokształtnych (Clupeiformes), głównie morskich, obejmująca między innymi śledzie, szproty, sardynki, sardynele i sardynopsy. Są to ryby użytkowe o bardzo dużym znaczeniu gospodarczym, zajmują czołowe miejsce w światowym rybołówstwie.
Wody całego świata, głównie przybrzeżne wody morskie pomiędzy 70° N a 60° S. Większość śledziowatych to gatunki morskie, nieliczne są słodkowodne lub dwuśrodowiskowe. W Morzu Bałtyckim występuje sałaka (podgatunek śledzia atlantyckiego), aloza, parposz i szprot.
Ciało wydłużone, od zaokrąglonego do silnie spłaszczonego, o długości od 2 do 75 cm. Śledziowate są bardzo sprawnymi, zwrotnymi pływakami zdolnymi przemierzać znaczne przestrzenie. Pojedyncza, mała płetwa grzbietowa ułożona jest pośrodku grzbietu, płetwy brzuszne znajdują się w pobliżu linii podstawy płetwy grzbietowej, płetwa ogonowa jest głęboko wcięta. U niektórych gatunków płetwa grzbietowa i płetwy brzuszne nie występują. Linia boczna u większości gatunków jest niewidoczna, u niektórych występuje tylko na pierwszych łuskach za głową. Łuski cykloidalne. Ubarwienie srebrne z ciemniejszym grzbietem. Żywią się planktonem, a większe osobniki drobnymi rybami. Pływają najczęściej w ławicach, czasami bardzo dużych.
Śledziowate zajmują pierwsze miejsce w światowych połowach rybołówstwa. Są wykorzystywane przede wszystkim z powodu mięsa nadającego się do użytku w stanie świeżym, wędzonym, po zamrożeniu lub zasoleniu, w postaci konserw i marynat. Poza tym są wykorzystywane w przetwórstwie rybnym. Do gatunków o największym znaczeniu gospodarczym należą śledź atlantycki, śledź pacyficzny, sardynki i szprot.
Rodzina obejmuje około 200 współcześnie żyjących gatunków klasyfikowanych w rodzajach[3]:
Alosa — Amblygaster — Anodontostoma — Brevoortia — Clupanodon — Clupea — Clupeichthys — Clupeoides — Clupeonella — Congothrissa — Corica — Dayella — Dorosoma — Ehirava — Escualosa — Ethmalosa — Ethmidium — Gilchristella — Gonialosa — Gudusia — Harengula — Herklotsichthys — Hilsa — Hyperlophus — Jenkinsia — Konosirus — Laeviscutella — Lile — Limnothrissa — Microthrissa — Minyclupeoides — Nannothrissa — Nematalosa — Odaxothrissa — Opisthonema — Pellonula — Platanichthys — Pliosteostoma — Poecilothrissa — Potamalosa — Potamothrissa — Ramnogaster — Rhinosardinia — Sardina — Sardinella — Sardinops — Sauvagella — Sierrathrissa — Spratelloides — Spratellomorpha — Sprattus — Stolothrissa — Tenualosa — Thrattidion
Rodzaje wymarłe:
Śledziowate (Clupeidae) – rodzina ryb śledziokształtnych (Clupeiformes), głównie morskich, obejmująca między innymi śledzie, szproty, sardynki, sardynele i sardynopsy. Są to ryby użytkowe o bardzo dużym znaczeniu gospodarczym, zajmują czołowe miejsce w światowym rybołówstwie.
Clupeidae é uma família de peixes actinopterígeos pertencentes à ordem Clupeiformes.
Algumas das espécies mais importantes desta famílias são:
Subfamília Dussumieriinae
Dayella
Dussumieria
Etrumeus
Gilchristella
Jenkinsia
Luisiella
Sauvagella
Spratelloides
Spratellomorpha
Subfamília Clupeinae
Amblygaster
Clupea
Clupeonella
Escualosa
Harengula
Herklotsichthys
Lile
Opisthonema
Subfamília Alosinae
Alosa
Brevoortia
Caspialosa
Ethmalosa
Ethmidium
Gudusia
Hilsa
Tenualosa
Subfamília Pellonulinae
Knightia
Clupeichthys
Clupeoides
Congothrissa
Corica
Cynothrissa
Ehirava
Hyperlophus
Laeviscutella
Limnothrissa
Microthrissa
Odaxothrissa
Pellonula
Poecilothrissa
Potamalosa
Potamothrissa
Stalothrissa
Subfamília Dorosomatinae
Anodontostoma
Clupanodon
Dorosoma
Gonialosa
Konosirus
Nematalosa
Não classificados
Erichalcis
Ilisha
Nannothrissa
Neoopisthopterus
Pellona
Platanichthys
Ramnogaster
Rhinosardinia
Sardina
Sardinella
Sardinops
Sierrathrissa
Sprattus
Stolothrissa
Strangomera
Thrattidion
Clupeidae é uma família de peixes actinopterígeos pertencentes à ordem Clupeiformes.
Algumas das espécies mais importantes desta famílias são:
Brevoortia tyrannus Clupea harengus Clupea harengus membras Clupea pallasii Sardina pilchardusClupeidele (Clupeidae) este o familie de pești teleosteeni marini, unii anadromi, cu corpul alungit, comprimat lateral, acoperit cu solzi cicloizi și coada bifurcată, răspândiți în toate mările și oceanele, de o mare importanță economică în pescuitul comercial.
Clupeidele sunt reprezentate în apele românești prin 7 specii:
În Republica Moldova se găsesc 3 specii:
Clupeidele (Clupeidae) este o familie de pești teleosteeni marini, unii anadromi, cu corpul alungit, comprimat lateral, acoperit cu solzi cicloizi și coada bifurcată, răspândiți în toate mările și oceanele, de o mare importanță economică în pescuitul comercial.
Clupeidele sunt reprezentate în apele românești prin 7 specii:
Alosa immaculata (Bennett, 1835), scrumbie de Dunăre Alosa maeotica (Grimm, 1901), scrumbie de mare Alosa tanaica (Grimm, 1901), rizeafcă Sardina pilchardus (Walbaum, 1792), sardea Sardinella aurita (Valenciennes, 1847), sardeluță Sprattus sprattus (Linnaeus, 1758), șprot Clupeonella cultriventris (Nordmann, 1840), gingiricăÎn Republica Moldova se găsesc 3 specii:
Clupeonella cultriventris (Nordmann, 1840), gingirică, în Nistru Alosa tanaica (Grimm, 1901), rizeafcă, în Nistru și Prut Alosa immaculata (Bennett, 1835), scrumbie de Dunăre, în NistruSillfiskar eller sillar (Clupeidae) är en familj sillartade fiskar. De flesta arter är marina men några kan även leva i sötvatten. Vissa arter lever i havet men vandrar upp i vattendrag för att fortplanta sig. Sillfiskar är vanligen stimbildande och lever av plankton.
Flera för det kommersiella fisket viktiga fiskarter hör till denna familj, exempelvis sardin (Sardina pilchardus), sill (Clupea harengus) och i Östersjön strömming (Clupea harengus membras). Några andra fiskarter som hör till denna familj är majfisk (Alosa alosa), skarpsill (Sprattus sprattus) och staksill (Alosa fallax). Andra arter av kommersiellt större betydelse är atlantisk menhaden (Brevoortia tyrannus) och stillahavssill (Clupea pallasii).
Denna fiskrelaterade artikel saknar väsentlig information. Du kan hjälpa till genom att tillföra sådan.
Sillfiskar eller sillar (Clupeidae) är en familj sillartade fiskar. De flesta arter är marina men några kan även leva i sötvatten. Vissa arter lever i havet men vandrar upp i vattendrag för att fortplanta sig. Sillfiskar är vanligen stimbildande och lever av plankton.
Flera för det kommersiella fisket viktiga fiskarter hör till denna familj, exempelvis sardin (Sardina pilchardus), sill (Clupea harengus) och i Östersjön strömming (Clupea harengus membras). Några andra fiskarter som hör till denna familj är majfisk (Alosa alosa), skarpsill (Sprattus sprattus) och staksill (Alosa fallax). Andra arter av kommersiellt större betydelse är atlantisk menhaden (Brevoortia tyrannus) och stillahavssill (Clupea pallasii).
Широко розповсюджені від субантарктики до Арктики, при цьому кількість родів та видів значна у тропічних водах, трохи менша у помірних, а в холодних трапляються одиничні види. Майже всі види живуть в океанах, лише деякі — у прісній воді. В Україні представники родини проживають у Чорному та Азовському морях, пониззях річок.
Невеликі риби, розмірами від 2 см і дуже рідко — понад 50 см, тільки деякі прохідні оселедці мають розміри 75 см. Тіло витягнуте, стиснуте з боків. Спинний плавець один, розташований в середній частині спини. Луска циклоїдна. Дуже характерна відсутність прободних лусок бічної лінії на тілі, їх може бути тільки від 2 до 5 відразу за головою. У багатьох видів на череві є киль з загострених лусок. Зуби маленькі або відсутні. Плавальний міхур з'єднується каналом зі шлунком, а від переднього кінця міхура відходять два відростки, які заходять у вушні капсули черепа. Риби мають верхні та нижні міжм'язові кісточки. Забарвлення черева та боків сріблясте, спина темна.
Оселедцеві — зграйні пелагічні риби, більша частина видів — морські, деякі прохідні, прісноводних видів дуже мало. Це сильні, швидкі плавці. Основу раціону складає зоопланктон, крім того оселедцеві живляться фітопланктоном, і мальками риб. Морські види можуть здійснювати кормові міграції.
Оселедцеві мають дуже важливе промислове значення. Представники родини складають до 20% світового улову риби. Мають дуже ніжне на смак та жирне м'ясо. У продаж потрапляють зазвичай у солоному, свіжозамороженому вигляді або у вигляді консервів. Також оселедцеві вживаються у копченому, смаженому, маринованому вигляді. В Україні велике значення як об'єкти промислу мають тюлька звичайна та оселедець чорноморський.
Họ Cá trích (danh pháp khoa học: Clupeidae) là một họ bao gồm các loài cá trích, cá trích dày mình, cá mòi, cá mòi dầu, cá cháy v.v. Họ này bao gồm nhiều loại cá thực phẩm quan trọng nhất trên thế giới và cũng thường được đánh bắt để lấy dầu cá và bột cá.
Các loài có giá trị thương mại quan trọng nhất bao gồm:
Phân loại dưới đây dựa theo Van der Laan (2017)[2] và Nelson, Grande & Wilson (2016).[3]
Họ Cá trích (danh pháp khoa học: Clupeidae) là một họ bao gồm các loài cá trích, cá trích dày mình, cá mòi, cá mòi dầu, cá cháy v.v. Họ này bao gồm nhiều loại cá thực phẩm quan trọng nhất trên thế giới và cũng thường được đánh bắt để lấy dầu cá và bột cá.
Сельдевые (лат. Clupeidae) — семейство лучепёрых рыб отряда сельдеобразных. Включает наиболее важные промысловые рыбы мира.
Сельдевые — в основном морские рыбы, хотя есть пресноводные и анадромные виды. Ни у одного из видов не наблюдается чешуек на голове, некоторые виды вообще не имеют чешуи. Боковая линия — короткая или отсутствует, а зубы — необычно малого размера, у некоторых видов зубы вообще отсутствуют.[1].
У сельдевых сжатое с боков или вальковатое тело, окраска обычно серебристая, спина тёмно-синяя или зеленоватая. Спинной плавник один, расположен в средней части спины, грудные находятся у нижнего края тела, брюшные — в средней трети брюха (иногда отсутствуют), хвостовой плавник выемчатый. Характерно отсутствие прободенных чешуй боковой линии на теле, иногда имеется только 2—5 таких чешуй сразу за головой. Вдоль средней линии брюха у многих видов тянется киль из приострённых чешуй. Плавательный пузырь соединяется каналом с желудком, а передний конец пузыря двумя отростками соединён с ушными капсулами черепа. Есть верхние и нижние межмышечные косточки[2].
Сельдевые широко распространены от Субантарктики до Арктики, наибольшее биоразнообразие наблюдается в тропиках, а в холодных водах распространены единичные виды. В основном это мелкие и некрупные рыбы, длиной менее 35—45 см, только немногие проходные сельди могут иметь длину 75 см. Сельдевые мечут многочисленную икру (у некоторых видов до 1 000 000 икринок). У большинства видов икра и личинки планктонные. Взрослые обычно плавают крупными косяками[3]. Обычно сельдевые питаются планктоном, размер взрослых особей составляет от 2 см до 75 см[1].
Наиболее важные промысловые виды сельдей:
В семействе выделяют 6 подсемейств, примерно 57 родов и 188 видов:
Сельдевые (лат. Clupeidae) — семейство лучепёрых рыб отряда сельдеобразных. Включает наиболее важные промысловые рыбы мира.
鲱科（学名：Clupeidae）為輻鰭魚綱鯡形目的其中一科。它包含多種世界各地主要的食用魚，也有些被當作捕魚所需的餌料魚。
本科魚類廣泛分布在北緯70°至南緯60°間的海域。
大部份於水表層至20公尺以內。
本科魚類為小到中型銀色魚。各鰭皆無硬棘。背鰭單一而小，其後沒有脂鰭。體臘腸形，切面卵圓，且腹緣鈍圓，無稜鱗；或體高而短，強度側扁。腹緣銳利，具稜鱗；或體長橢圓，側扁；腹緣銳利或鈍圓，通常有稜鱗，有時且有銳棘。鱗片完整易脫落。大部分魚種沒有側線，若有且細小。
鲱科下分64個屬，如下[1]：
典型沿岸魚。群游性。以小型浮游生物為食，屬濾食性魚類，其本身也是其他大型掠食魚類所捕食的對象，在食物鏈上具有重要的地位。有些魚種會溯游至河口區。大部分魚種一次可產下數以萬計的卵。
多为食用魚；新鮮時可清蒸，亦可晒乾食用。部份種類是具有高經濟價值的魚種。
.png)
分類 界 : 動物界 Animalia 門 : 脊索動物門 Chordata 亜門 : 脊椎動物亜門 Vertebrata 綱 : 条鰭綱 Actinopterygii 目 : ニシン目 Clupeiformes 科 : ニシン科 Clupeidae 学名 Clupeidae Cuvier, 1816 ニシン科（Clupeidae）はニシン目の科の一つ。世界のほとんどの海域に分布し、水産資源、食用魚として極めて重要な存在である。口は体の先端にあるか、やや上向きについている。歯の発達は悪く、プランクトン食性。少数の例外を除き、腹部に稜鱗をもつ。多くの種類は体長25cm未満。
4亜科に約50属200種が属する。
かつての体系では本科は次の6亜科に分けられていたが、2014年に上の4亜科に再編された。
次のような系統樹が得られている[2]。
Pellonulini
Anodontostomatini
ニシン科（Clupeidae）はニシン目の科の一つ。世界のほとんどの海域に分布し、水産資源、食用魚として極めて重要な存在である。口は体の先端にあるか、やや上向きについている。歯の発達は悪く、プランクトン食性。少数の例外を除き、腹部に稜鱗をもつ。多くの種類は体長25cm未満。
눈퉁멸과(Dussumieriidae)는 청어목에 속하는 조기어류 과의 하나이다.[1] 눈퉁멸 등을 포함하고 있다. 이전에는 청어과에 속하는 눈퉁멸아과(Dussumieriinae)로 분류했다.
2013년 기준으로, 계통 분류는 다음과 같다.[2] [3][4]
청어목 청어아목 청어과Dorosomatinae
Alosinae
Ehiravinae
Clupeinae
눈퉁멸과 + Spratelloidinae
Spratelloidinae
미확인 분류[4]
멸치과Coiliinae
Engraulinae
이빨청어아목
_01.jpg)
.jpg)
.jpg)
_-_2.jpg)
_sprats.JPG)
