Raukšlėtasis žagaris (Clavulina rugosa) – žagarinių (Clavulina) genties grybų rūšis.
Vaisiakūniai nešakoti, buožės formos, viršuje yra kelios trumpos statmenos, kartais šakotos ataugos, 3-15 cm aukščio, kartais būna suaugę po kelis kotais, viršutinėje dalyje sustorėję ir susiraukšlėję, balti, gelsvi, rudi, rausvai rudi, kartais net ochros geltonumo. Paviršius raukšlėtas, klostėtas ar išvagotas griovelių. Kotas 2-4 cm ilgio, kartais neryškus. Trama balta, gelsva, trapi, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 9-12 x 7-9 μm.
Būdingi požymiai: nešvariai balti, gelsvi, nešakoti grybai.
Auga liepos - spalio mėn., net švelnią žiemą, kalnuotų vietovių spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose, žolėtose pakelėse, pagrioviuose. Dygsta pavieniui ir grupelėmis ant žemės. Valgomas, menkavertis. Žagarius dažnai parazituoja pelėsiniai grybai, todėl labai apsunkina sporų, kartu ir paties grybo atpažinimą.
Raukšlėtasis žagaris (Clavulina rugosa) – žagarinių (Clavulina) genties grybų rūšis.
Vaisiakūniai nešakoti, buožės formos, viršuje yra kelios trumpos statmenos, kartais šakotos ataugos, 3-15 cm aukščio, kartais būna suaugę po kelis kotais, viršutinėje dalyje sustorėję ir susiraukšlėję, balti, gelsvi, rudi, rausvai rudi, kartais net ochros geltonumo. Paviršius raukšlėtas, klostėtas ar išvagotas griovelių. Kotas 2-4 cm ilgio, kartais neryškus. Trama balta, gelsva, trapi, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos 9-12 x 7-9 μm.
Būdingi požymiai: nešvariai balti, gelsvi, nešakoti grybai.
Auga liepos - spalio mėn., net švelnią žiemą, kalnuotų vietovių spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose, žolėtose pakelėse, pagrioviuose. Dygsta pavieniui ir grupelėmis ant žemės. Valgomas, menkavertis. Žagarius dažnai parazituoja pelėsiniai grybai, todėl labai apsunkina sporų, kartu ir paties grybo atpažinimą.
