Bonomyces sinopicus is an agaricoid species of fungus in the family Biannulariaceae with a European districution.[1] It has been given the recommended English name of spring funnel.[2] The species was formerly placed in the genus Clitocybe, but has been separated on DNA characteristics. [1][3]
Bonomyces sinopicus is an agaricoid species of fungus in the family Biannulariaceae with a European districution. It has been given the recommended English name of spring funnel. The species was formerly placed in the genus Clitocybe, but has been separated on DNA characteristics.
Clitocybe sinopica (Pers.: Fr.) Kummer 1871 è un fungo precoce non comune e di non facile reperibilità.
Il cappello (7–8 cm) si presenta all'origine lievemente convesso, presto depresso e a volte anche fortemente incavato, e di un bel colore mattone tendente al bruno, opaco (rosso di Sinope). Margine inizialmente involuto, poi irregolare e sottile.
Le lamelle di color crema-biancastro sono appena decorrenti e arcuate.
Il gambo (5-6 x 0,8–1 cm) è tendenzialmente concolore al cappello.
Biancastra, con sfumature rossastre sotto la cuticola, soda.
Di forma ovale-ellittica con superficie liscia, ialine, 7-10 X 4,5-6,5 micron.
Sotto conifere, in mezzo al muschio, Nasce soprattutto in primavera, più raramente in autunno.
Commestibile ma da non raccogliere per la sua rarità.
L'odore di farina, insieme agli altri aspetti macroscopici, la rende facilmente riconoscibile.
Può essere confusa con Clitocybe Vermicularis che presenta però un odore meno marcato.
In assenza di questo carattere potrebbe essere confusa con:
Il nome deriva dal suo colore, assai vicino al rosso di Sinope utilizzato nella tecnica pittorica realizzata con le sinopie, disegni preparatori per un affresco.
Clitocybe sinopica (Pers.: Fr.) Kummer 1871 è un fungo precoce non comune e di non facile reperibilità.
Pavasarinė tauriabudė (lot. Clitocybe sinopica) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, tauriabudžių (Clitocybe) genties grybų rūšis.
Spygliuočių miškai, dažniausiai senos ugniavietės, gaisravietės.
Pavasaris, vasara (retai).
Vaisiakūniai raudonai rudi, trama stipraus miltų kvapo.
Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–6 cm skersmens, paplokščia, netaisyklingai įdubusi, piltuvėlio formos, smulkiai plaušuota, pakraščiai užsilenkę žemyn, raudonai ruda, rudai oranžinė. Lakšteliai kreminiai, rusvi, toli nuaugę kotu. Kotas 3–6×05,–1,5 cm, elastingas, dažnai sulinkęs, kreivas, plaušuotas, kepurėlės spalvos. Trama balsva, sena - rusva, tampri, stipraus miltų kvapo, nekarti. Sporos 7–10×5–6 μm.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai tamprūs, kepurėlė netaisyklingai įdubusi, kotas kreivas, lakšteliai nuaugtiniai, dygsta tik pavasarį.
Auga pavieniui, grupelėmis, pušynuose, rečiau eglynuose, dažniausiai laužavietėse. Valgoma. Tinka pušies sodinukams apkrėsi, užsodinant degvietes.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 117 psl.
Pavasarinė tauriabudė (lot. Clitocybe sinopica) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, tauriabudžių (Clitocybe) genties grybų rūšis.
Augimo vietaSpygliuočių miškai, dažniausiai senos ugniavietės, gaisravietės.
Augimo laikasPavasaris, vasara (retai).
Pagrindiniai požymiaiVaisiakūniai raudonai rudi, trama stipraus miltų kvapo.
Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–6 cm skersmens, paplokščia, netaisyklingai įdubusi, piltuvėlio formos, smulkiai plaušuota, pakraščiai užsilenkę žemyn, raudonai ruda, rudai oranžinė. Lakšteliai kreminiai, rusvi, toli nuaugę kotu. Kotas 3–6×05,–1,5 cm, elastingas, dažnai sulinkęs, kreivas, plaušuotas, kepurėlės spalvos. Trama balsva, sena - rusva, tampri, stipraus miltų kvapo, nekarti. Sporos 7–10×5–6 μm.
Būdingi požymiai: vaisiakūniai tamprūs, kepurėlė netaisyklingai įdubusi, kotas kreivas, lakšteliai nuaugtiniai, dygsta tik pavasarį.
Auga pavieniui, grupelėmis, pušynuose, rečiau eglynuose, dažniausiai laužavietėse. Valgoma. Tinka pušies sodinukams apkrėsi, užsodinant degvietes.
Capel fin a 8 cm, da piat a un pòch creus, brun ross motobin viv. Lamele un pòch decorente, bianche crema. Gamba àuta fin a 6 cm e larga fin a 1 cm, silìndrica, dël midem color, con dle reisëtte (risòid) bianche al pé. Odor farinos.
A chërs a la prima, soens a l'indrit.
A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Comestìbil.
Clitocybe sinopica (Fr. : Fr.) Kummer
Capel fin a 8 cm, da piat a un pòch creus, brun ross motobin viv. Lamele un pòch decorente, bianche crema. Gamba àuta fin a 6 cm e larga fin a 1 cm, silìndrica, dël midem color, con dle reisëtte (risòid) bianche al pé. Odor farinos.
AmbientA chërs a la prima, soens a l'indrit.
Comestibilità A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Comestìbil.
Com Clitocybe sinopica, ma pi creus, con ël bòrd scanalà, le lamele men s-ciasse e la gamba pi slansà.
A chërs ant j'indrit.
A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Sensa anteresse alimentar.
Clitocybe subsinopica Harm.
Com Clitocybe sinopica, ma pi creus, con ël bòrd scanalà, le lamele men s-ciasse e la gamba pi slansà.
AmbientA chërs ant j'indrit.
Comestibilità A venta mai mangé un bolè trovà se un a l'é nen un bon conossidor dij bolè!
Sensa anteresse alimentar.
