Pūslėtoji aldrūnė (lot. Aldrovanda vesiculosa) – augalas, priklausantis saulašarinių šeimai. Paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Europoje galima rasti daugiausia pietinėje, centrinėje ir rytų Europos dalyse. Šiandien ši rūšis Europoje yra išlikusi kiek daugiau nei 50 vietų. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė aptikta tik rytinėje šalies dalyje – keturiuose Ignalinos rajono ežeruose: Alksno, Apvardų, Dysnų ir Rūžo.[1]
Pūslėtoji aldrūnė neturi šaknų, todėl laisvai plūduriuoja vandenyje. Stiebai ir lapai siūliški, mažai šakoti. Lapų išsidėstymas menturiškas. Ant lapų susidaro medžiojimo organai, kurie savo sandara yra beveik identiški jautriojo musėkauto gaudyklėms. Žydi baltais žiedais. Kai kuriose šiaurinėse arealo dalyse augančios aldrūnės nebesidaugina sėklomis, nežydi, o dauginasi tik vegetatyviškai, stiebo dalimis.[2]
Pūslėtoji aldrūnė medžioja zooplanktoną, uodų lervas bei kitus mikroskopinius vandens gyvius, kurie patekę tarp gaudyklės dalių ir sudirginę jos viduje esančius jautrius plaukelius, sukelia gaudyklės užsidarymą.[2]
Stiebas
Vienas stiebas arba šakota.
Lapai
Lapai menturiški, po 5–9, ilgis 10-15 mm. Lapas padalintas į dvi dalis bei turi prisilietimui jautrius šerelius.
Žiedai
Maži, balti, ant ilgų kotelių.
Pūslėtoji aldrūnė (lot. Aldrovanda vesiculosa) – augalas, priklausantis saulašarinių šeimai. Paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Europoje galima rasti daugiausia pietinėje, centrinėje ir rytų Europos dalyse. Šiandien ši rūšis Europoje yra išlikusi kiek daugiau nei 50 vietų. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė aptikta tik rytinėje šalies dalyje – keturiuose Ignalinos rajono ežeruose: Alksno, Apvardų, Dysnų ir Rūžo.
