Smiltyninė sidabražolė (lot. Potentilla arenaria, vok. Sand-Fingerkraut) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.
Daugiametis, 5-15 cm aukščio žolinis augalas, visas apaugęs ilgais, švelniais, paprastais ir žvaigždiškais plaukeliais. Šakniastiebis storokas, šakotas, nuo jo atsišakoja daug gulsčių, įsišaknijančių ūglių. Stiebai gulsti arba kylantys, viršutinė dalis šakota. Pamatiniai lapai kotuoti, penkialapiai; prielapiai ilgi, siauri, linijiški. Apatiniai stiebiniai lapai trilapiai; jų prielapiai beveik apskriti. Lapeliai į viršūnę dantyti, pilkšvai žalsvi. Žiedai ant laibų žiedkočių, susitelkę po kelis šakotų stiebų viršūnėse. Taurėlapiai 5. Vainiklapiai 5, daug ilgesni už taurėlapius, 10-15 mm skersmens, geltoni. Kuokelių 20. Piestelių daug, jos susitelkusios ant pusrutuliško žiedsosčio. Vaisiukai kiaušiniški, raukšlėti.
Žydėti pradeda balandžio mėn. Dažna pietinėje bei rytinėje Lietuvos dalyje, kitur retesnė. Auga saulėtuose šlaituose, pušynų pakraščiuose, sausose paupių pievose, dirvonuose, miško aikštelėse.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 40 psl.
Smiltyninė sidabražolė (lot. Potentilla arenaria, vok. Sand-Fingerkraut) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.
Daugiametis, 5-15 cm aukščio žolinis augalas, visas apaugęs ilgais, švelniais, paprastais ir žvaigždiškais plaukeliais. Šakniastiebis storokas, šakotas, nuo jo atsišakoja daug gulsčių, įsišaknijančių ūglių. Stiebai gulsti arba kylantys, viršutinė dalis šakota. Pamatiniai lapai kotuoti, penkialapiai; prielapiai ilgi, siauri, linijiški. Apatiniai stiebiniai lapai trilapiai; jų prielapiai beveik apskriti. Lapeliai į viršūnę dantyti, pilkšvai žalsvi. Žiedai ant laibų žiedkočių, susitelkę po kelis šakotų stiebų viršūnėse. Taurėlapiai 5. Vainiklapiai 5, daug ilgesni už taurėlapius, 10-15 mm skersmens, geltoni. Kuokelių 20. Piestelių daug, jos susitelkusios ant pusrutuliško žiedsosčio. Vaisiukai kiaušiniški, raukšlėti.
Žydėti pradeda balandžio mėn. Dažna pietinėje bei rytinėje Lietuvos dalyje, kitur retesnė. Auga saulėtuose šlaituose, pušynų pakraščiuose, sausose paupių pievose, dirvonuose, miško aikštelėse.