Drontas (lot. Raphus cucullatus) – išnykusi paukščių rūšis, gyvenusi Indijos vandenyne, Mauricijaus saloje. Drontai buvo visiškai išnaikinti praėjus vos dviem šimtams metų, kai į salą atsikėlė pirmieji žmonės.
Trumpos kojos, sumažėję sparnai, didelis snapas. Svoris - apie 20 kilogramų. Šie požymiai nulėmė keistą drontų išvaizdą. Stamboką paukščio kūną dengė menkos plunksnos. Jie nemokėjo skraidyti, kadangi salose, kur jie gyveno, plėšrūnų praktiškai nebuvo, tad jiems nereikėjo nei slėptis, nei sprukti. Kitos neskraidančių paukščių rūšys gali gana greitai bėgioti, pvz.: stručiai, bet drontai bėgiojo itin nevikriai.
Drontai mito kietomis sėklomis. Kad palengvintų maisto virškinimą, lesdavo akmenukus.
Tuokdamiesi paukščiai plakdavo per šonus trumpučiais sparnais. Manoma, kad jie poruodavosi visam gyvenimui. Patelės dėdavo tik po vieną kiaušinį. Jaunikliais rūpindavosi abu tėvai.
Nepaisant to, kad drontas buvo tolimas balandžio giminaitis, pirmieji Mauricijaus salos gyventojai nebuvo matę nieko panašaus į drontą. Kalbėdami apie šį paukštį žmonės apibūdindavo jį kaip kuoduotąją gulbę arba laukinį kalakutą.
Drontai buvo labai patiklūs sparnuočiai, jie be jokios baimės arti prisileisdavo žmones, todėl lengvai tapdavo jų aukomis. Šiuos stambius, lėtus paukščius ypač vertino ir jais maitinosi jūreiviai. Visai laivo įgulai išmaitinti pakakdavo 3 - 4 drontų.
Drontus medžiojo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Į salą atsikėlę pirmieji žmonės kartu atsivežė ir naminių gyvūnų – kačių, šunų, kiaulių. Šie gyvūnai naikino paukščius, ardydavo jų lizdus, ėsdavo kiaušinius bei jauniklius.
1680 metais, praėjus 170 metų po to, kai į Mauricijaus salą atsikraustė pirmieji žmonės, žuvo paskutinis šios retos rūšies atstovas.
Drontas (lot. Raphus cucullatus) – išnykusi paukščių rūšis, gyvenusi Indijos vandenyne, Mauricijaus saloje. Drontai buvo visiškai išnaikinti praėjus vos dviem šimtams metų, kai į salą atsikėlė pirmieji žmonės.
