Vuorihemppo

Geltonsnapis čivylis (lot. Carduelis flavirostris, angl. Twite, vok. Berghänfling) – kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Geltosnapis čivylis yra mažesnis už naminį žvirblį. Nuo čivylio skiriasi rusvai pilka nugara ir snapo spalva. Patino viršutinė kūno dalis rusvai pilka su tamsiai rudomis išilginėmis dėmėmis. Antuodegis rausvas. Pilvinė kūno pusė balsva. Pagurklis ir krūtinė rusvo atspalvio. Pauodegys baltas. Krūtinė ir kūno šonai dėmėti. Snapas geltonas. Kojos rudos. Rainelė ruda. Patelė šviesesnė už patiną, kartais antuodegis be rausvo atspalvio. Jaunikliai panašūs į patelę, tik blankesnių spalvų.

Paplitimas

Arealas suskaidytas. Europoje paplitęs Skandinavijos, Kolos pusiasaliuose. Azijoje paplitęs nuo Volgos–Uralo tarpupio iki rytinio Tibeto. Šiaurėje arealas sieka Altajų, Mongoliją, pietuose tęsiasi iki Himalajų, Volgos, Uralo žemupio. Gyvena Kaukaze, Užkaukazėje, Britų, Šetlando, Hebridų salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Europoje.

Lietuvoje retas, aptinkamas traukimo metu.

Biologija

Gyvena akmenuotose, retais krūmokšniais ir skurdžia augalija apaugusiose dykvietėse, jūrų salose ir pakrantėse. Paprastai laikosi būreliais. Dažnai jungiasi prie čimčiakų. Giesmė panaši į čivylio, bet lėtesnė.

Veisiasi nedidelėmis kolonijomis žemuose krūmuose ar ant žemės, dažnai akmenų priedangoje. Patelė lizdą suka iš sausų žolių, plonų šakelių ir samanų, vidų iškloja žvėrių plaukais ir vilna, kartais plunksnomis. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, kuriuos patelė peri apie 12–13 dienų. Išveda vieną arba dvi vadas. Jauniklius maitina abu porelės nariai. Paukščiukai lizdą palieka po 15 dienų.

Maitinasi ant žemės. Lesa smulkias augalų sėklas, rečiau – smulkius lapelius ir vabzdžius.

Galerija

• Geltosnapis čivylis

• Geltosnapiai čivyliai sniege

• Geltosnapio čivylio piešinys

Vikiteka

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.