Vakarutė (lot. Hesperis) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. Tai dvimetės arba daugiametės žolės. Stiebas ir lapai plaukuoti. Lapai ištisiniai arba plunksniškai susikaidyti. Žiedai balti, violetiniai, gelsvi. Vaisius – ankštara. Dalis rūšių – dekoratyvios.
Vakarutės savaime auga Viduržemio jūros krašte, Vidurinėje Azijoje. Pasaulyje žinoma 30 rūšių.
Lietuvoje auga kvapioji vakarutė (Hesperis matronalis). Kitos žymesnės rūšys: Steveno vakarutė (Hesperis steveniana), liūdnoji vakarutė (Hesperis tristis).[1]
Vakarutė (lot. Hesperis) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis. Tai dvimetės arba daugiametės žolės. Stiebas ir lapai plaukuoti. Lapai ištisiniai arba plunksniškai susikaidyti. Žiedai balti, violetiniai, gelsvi. Vaisius – ankštara. Dalis rūšių – dekoratyvios.
Vakarutės savaime auga Viduržemio jūros krašte, Vidurinėje Azijoje. Pasaulyje žinoma 30 rūšių.
Lietuvoje auga kvapioji vakarutė (Hesperis matronalis). Kitos žymesnės rūšys: Steveno vakarutė (Hesperis steveniana), liūdnoji vakarutė (Hesperis tristis).