Paprastasis žiobris, žiobris (Vimba vimba) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Kūnas 30-50 cm ilgio, vidutinio aukščio, plokščiais šonais. Sveria iki 3 kg. Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai stambūs.
Neršia gegužės-birželio mėnesiais upių rėvose, sraunumose ant žvirgždėto ir akmenuoto dugno. Per nerštą žiobrių pelekai tampa raudoni ar oranžiniai, nugara pajuoduoja, pilvo vidurys parausta, patinų kūnas ir galva pasidengia baltomis karpomis.
Žiobriai minta moliuskais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kartais ir dumbliais. Jaunikliai maitinasi planktonu.
Lietuvoje dažna verslinė žuvis. Paprastai sugaunama 7-10 metų, 24-30 cm. Nerštui iš Baltijos jūros migruoja į upes, o maitintis iš upių migruoja į jūrą. Dėl Kauno hidroelektrinės žiobriai nebepasiekia savo įprastų nerštaviečių Nemuno aukštupio ir vidurupio baseine, o migruoja tik į žemupio baseino upes[1].
Paprastasis žiobris, žiobris (Vimba vimba) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Kūnas 30-50 cm ilgio, vidutinio aukščio, plokščiais šonais. Sveria iki 3 kg. Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai stambūs.
Neršia gegužės-birželio mėnesiais upių rėvose, sraunumose ant žvirgždėto ir akmenuoto dugno. Per nerštą žiobrių pelekai tampa raudoni ar oranžiniai, nugara pajuoduoja, pilvo vidurys parausta, patinų kūnas ir galva pasidengia baltomis karpomis.
Žiobriai minta moliuskais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kartais ir dumbliais. Jaunikliai maitinasi planktonu.
Lietuvoje dažna verslinė žuvis. Paprastai sugaunama 7-10 metų, 24-30 cm. Nerštui iš Baltijos jūros migruoja į upes, o maitintis iš upių migruoja į jūrą. Dėl Kauno hidroelektrinės žiobriai nebepasiekia savo įprastų nerštaviečių Nemuno aukštupio ir vidurupio baseine, o migruoja tik į žemupio baseino upes.
