Margasparnė musinukė (lot. Ficedula hypoleuca, vok. Trauerschnäpper) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos labai judrus paukštis. Lietuvoje dažna rūšis.
Patino nugarinė pusė juoda, ant kaktos balta dėmė. Sparnai juodi su plačia balta juosta. Uodegos kraštinės plunksnos su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta. Snapas ir kojos juodi. Patelės apdaras vietoj juodos spalvos pilkai rusva.
Gyvena miškuose, parkuose. Lizdą suka uoksuose ir inkiluose. Deda 5-7 šviesiai mėlynus kiaušinius. Peri 13 dienų. Išveda vieną vadą.
Maitinasi tupėdama ant šakos, esant drėgnam orui ir neskraidant vabzdžiams, jų ieško ant kamieno, tarp šakų. Minta daugiausia plėviasparniais vabzdžiais, taip pat dvisparniais, vabalais, vorais, moliuskais. Margasparnė musinukė – vienas pagrindinių miško kenkėjų naikintojų, todėl dažnai jai keliami inkilai miškuose[1].
Margasparnė musinukė (lot. Ficedula hypoleuca, vok. Trauerschnäpper) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos labai judrus paukštis. Lietuvoje dažna rūšis.
Patino nugarinė pusė juoda, ant kaktos balta dėmė. Sparnai juodi su plačia balta juosta. Uodegos kraštinės plunksnos su baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta. Snapas ir kojos juodi. Patelės apdaras vietoj juodos spalvos pilkai rusva.
Gyvena miškuose, parkuose. Lizdą suka uoksuose ir inkiluose. Deda 5-7 šviesiai mėlynus kiaušinius. Peri 13 dienų. Išveda vieną vadą.
Maitinasi tupėdama ant šakos, esant drėgnam orui ir neskraidant vabzdžiams, jų ieško ant kamieno, tarp šakų. Minta daugiausia plėviasparniais vabzdžiais, taip pat dvisparniais, vabalais, vorais, moliuskais. Margasparnė musinukė – vienas pagrindinių miško kenkėjų naikintojų, todėl dažnai jai keliami inkilai miškuose.
Margasparnės musinukės giesmė