Entelodontiniai (lot. Entelodontidae) – išnykusi žinduolių šeima, gyvenusi Šiaurės Amerikos ir Eurazijos miškuose nuo viduriniojo eoceno iki ankstyvojo mioceno (prieš 37,2-16,3 mln. metų).
Tai buvo stambūs, kresni, visaėdžiai gyvūnai, panašūs į šernus. Tačiau nustatyta, kad entelodontiniai genetiškai artimesni hipopotamams ar banginiams nei šernams. Didžiausių rūšių individai buvo apie 2 m aukščio ir svėrė apie 500 kg. Turėjo tvirtus nasrus, o smegenų tūris palyginti buvo labai mažas (apelsino dydžio).
Mito dvėseliena, augalais, galimai medžiojo kitus gyvūnus (eporedonus, poebroterijus). Manoma, kad buvo labai agresyvūs, entelodontų nasrų žymių rasta ant stambių gyvūnų kaulų.
Entelodontiniai (lot. Entelodontidae) – išnykusi žinduolių šeima, gyvenusi Šiaurės Amerikos ir Eurazijos miškuose nuo viduriniojo eoceno iki ankstyvojo mioceno (prieš 37,2-16,3 mln. metų).
Tai buvo stambūs, kresni, visaėdžiai gyvūnai, panašūs į šernus. Tačiau nustatyta, kad entelodontiniai genetiškai artimesni hipopotamams ar banginiams nei šernams. Didžiausių rūšių individai buvo apie 2 m aukščio ir svėrė apie 500 kg. Turėjo tvirtus nasrus, o smegenų tūris palyginti buvo labai mažas (apelsino dydžio).
Mito dvėseliena, augalais, galimai medžiojo kitus gyvūnus (eporedonus, poebroterijus). Manoma, kad buvo labai agresyvūs, entelodontų nasrų žymių rasta ant stambių gyvūnų kaulų.
