Didysis mamutmedis, dažnai klaidingai vadinamas gigantiškąja sekvoja (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia) – kiparisinių šeimos (Cupressaceae) medžių rūšis, vienintelė mamutmedžių gentyje.
Savaime auga tik labai nedidelėje teritorijoje – JAV vakaruose, Kalifornijoje esančiuose Siera Nevados kalnuose (daugiausia Karalių kanjono ir Sekvojos nacionaliniuose parkuose).[1] Dabar plačiai auginamas už savaiminio paplitimo arealo ribų, tai Šiaurės Amerikos žemyno š. v. iki pat Kanados Britų Kolumbijos p.v. dalies, pietinėje JAV dalyje, p.r. Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, pietų ir centrinėje Čilėje. Taip pat auginamas ir atšiauresnio klimato Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
Mamutmedžiai gali atlaikyti -31 °C ar net žemesnę temperatūrą, jeigu šaltis tęsiasi neilgai ir aplink medį gausi sniego paklodė. Bet už natūralaus arealo paplitimo ribų, jo lapija gali nukentėti nuo atšiauraus vėjo, taip pat nepakenčia per didelės dirvožemio drėgmės.
Į Europą pirmą kartą mamutmedžius atgabeno 1853 metų rugsėjį, škotų kilmės John D. Matthew, kuris surinko nedidelį kiekį sėklų Kalavero giraitėje. Dar didesne mamutmedžių sėklų siuntą tų pačių metų gruodžio mėnesį į Angliją (netoli Ekseterio) atgabeno William Lobb, kuris taip pat sėklas buvo surinkęs toje pačioje Kalavero giraitėje. Vėliau šios siuntos sėklos buvo plačiai išplatintos Europoje. Nuo mamutmedžių atradimo iki šių dienų buvo išvesta daug sukultūrintų šio medžio veislių, ypač Europoje.
Pavienių entuziastų dėka, mamutmedžiai bandomi auginti ir Lietuvoje, nors jiems ir per atšiaurus mūsų šalies klimatas, nes per žiemos sezoną medeliai apšąla. Žiemą juos būtina pridengti, ypač jaunus medelius.
Didžiųjų mamutmedžių žievė plaušuota, stora (iki 90 cm) ir tai turi didelę reikšmę medžiui apsisaugojant nuo ugnies. Lapeliai 3-6 mm ilgio, amžinai žaliuojantys. Kankorėžiai 4-7 cm ilgio, subręsta per 18-20 mėnesių, nors paprastai jie išlieka žali iki 20 metų. Kankorėžyje būna apie 230 sėklų. Jos tamsiai rudos, 4–5 mm ilgio ir 1 mm pločio su 1 mm pločio geltonai rudu sparneliu kiekvienoje sėklos pusėje. Kartais sėklos ima kristi, kada vėlai vasarą nuo karščio kankorėžių lukštai (žvynai) ima trauktis, nors paprastai sėklos iškrenta, kada kankorėžis džiūva nuo ugnies karščio arba buna pažeistas vabzdžių.
Vieni iš aukščiausių, masyviausių, vieni iš turinčių storiausią kamieną, ilgiausiai gyvenančių medžių rūšių. Vidutinis subrendusio medžio aukštis 50-85 m, kamieno skersmuo iki 6-8 m.
Stambiausi medžiai:
Aukščiausi medžiai:
"Grizlių milžinas" 63,7 m aukščio, iš Mariposo giraitės, esančios Josemičio nacionaliniame parke
Ant šakelės nesubrendę kankorėžiai
Žmogus milžinų miške
Mamutmedžiai Josemičio nacionaliniame parke
Mamutmedžių alėja Benmoro botanikos sode sodintame 1863 m. Visi mamutmedžiai virš 50 m aukščio
Mamutmedžių augimvietės žemėlapyje
Didysis mamutmedis, dažnai klaidingai vadinamas gigantiškąja sekvoja (lot. Sequoiadendron giganteum, angl. Giant Sequoia, Sierra Redwood, Wellingtonia) – kiparisinių šeimos (Cupressaceae) medžių rūšis, vienintelė mamutmedžių gentyje.