Kaimiškasis tabakas (Nicotiana rustica), dar žinomas kaip machorka – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, priskiriamas tabako genčiai. Kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos, dabar plačiai auginamas visame pasaulyje.
Augalas vienmetis, žolinis, iki 130 cm aukščio. Stiebas šakotas beveik nuo pat pamato. Lapai kotuoti, kiaušiniški, buki, raukšlėti. Žiedai gelsvi arba geltoni.
Kaimiškojo tabako džiovintuose lapuose yra nuo 1 iki 10 % nikotino, 15–20 % organinių rūgščių, sėklose yra 35–40 % aliejaus[1]. Iš augalo lapų gaminami nuovirai, skirti vabzdžių atbaidymui. Indėnų šamanai augalo lapus naudoja haliucinogeninių preparatų gamybai, vietomis naudojamas kaip ajahuaskos komponentas. Iš kaimiškojo tabako gaminami cigarai, uostomasis tabakas, snusas. Rusijoje, Lietuvoje kaimiškasis tabakas buvo auginamas rūkalams, bet po II pasaulinio karo paplitus cigaretėms, šio augalo reikšmė sumenko.
Kaimiškasis tabakas (Nicotiana rustica), dar žinomas kaip machorka – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, priskiriamas tabako genčiai. Kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos, dabar plačiai auginamas visame pasaulyje.
Augalas vienmetis, žolinis, iki 130 cm aukščio. Stiebas šakotas beveik nuo pat pamato. Lapai kotuoti, kiaušiniški, buki, raukšlėti. Žiedai gelsvi arba geltoni.
Kaimiškojo tabako džiovintuose lapuose yra nuo 1 iki 10 % nikotino, 15–20 % organinių rūgščių, sėklose yra 35–40 % aliejaus. Iš augalo lapų gaminami nuovirai, skirti vabzdžių atbaidymui. Indėnų šamanai augalo lapus naudoja haliucinogeninių preparatų gamybai, vietomis naudojamas kaip ajahuaskos komponentas. Iš kaimiškojo tabako gaminami cigarai, uostomasis tabakas, snusas. Rusijoje, Lietuvoje kaimiškasis tabakas buvo auginamas rūkalams, bet po II pasaulinio karo paplitus cigaretėms, šio augalo reikšmė sumenko.
Požymiai
Žiedai
Vietnamietiškos pypkės su kaimiškuoju tabaku (Thuốc lào)
Rusiška machorka