Antarktinis pingvinas (lot. Pygoscelis antarctica, angl. Chinstrap Penguin, vok. Zügelpinguin) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis.
Paplitę Antarktidos pusiasalyje ir subantarktinėse salose. Daugiausiai kolonijų yra Pietų Šetlando, Pietų Orknio ir Sandvičio salose. Populiacijoje apie 8 mln suaugusių individų.[1]
Vidutinio dydžio pingvinas. Kūno ilgis 72 cm, svoris – 3,5 – 5 kg. Išskirtinis požymis – per smakrą einanti plona juoda linija. Smakras, veidas ir pilvas yra balti. Kakta, viršugalvis, nugara, uodega ir išorinė sparnų pusė – juodos spalvos. Snapas yra juodas. Kojos rožinės, padai juodi. Jauniklių nugara pilka, o pilvas baltas.
Pati agresyviausia pingvinų rūšis. Gyvena 15 – 20 metų[2] . Lytiškai subręsta 3- 7 metų. Maisto ieškoti plaukia apie 80 km nuo kranto. Paneria į 50 - 100 m gylį[2] . Po vandeniu išbūna trumpiau nei minutę. 95% maisto raciono sudaro krilis, o 5% - kiti vėžiagyviai ir smulkios žuvys [3]
Kovo – spalio mėnesius praleidžia jūroje, maitindamiesi. Į veisimosi vietas grįžta lapkričio mėnesį, kiekvienais metais į tą pačią vietą. Veisiasi didelėse, virš 100 000 porų, kolonijose. Monogamai. Lizdavietės ant stačių šlaitų,[4] kurias pasiekia kabindamiesi snapais ir aštriais nagais.[5] Iš akmenėlių patinas krauna apvalų , 40 cm skersmens ir 15 cm aukščio lizdą.[3] Dėtyje du kiaušiniai. Inkubacija trunka 33 - 35 dienas. Peri abu tėvai, kas 5 – 10 dienų pasikeisdami. Po 20 – 30 dienų jaunikliai būriuojasi „lopšeliuose“. Šildydami vieni kitus laukia grįžtančių tėvų su maistu. Po 7- 9 savaičių jaunkliai apsiplunksnuoja ir išplaukia maitintis į jūrą. Suaugę į jūrą grįžta kovo mėnesį.
Natūralus suaugusių pingvinų priešas yra jūrų leopardas. Sausumoje kiaušiniais ir jaunikliais minta baltieji makščiasnapiai ir Stercorarius antarcticus.
Antarktinis pingvinas (lot. Pygoscelis antarctica, angl. Chinstrap Penguin, vok. Zügelpinguin) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis.
