Peruvinė lapė arba Sečuros lapė (lot. Lycalopex sechurae, isp. zorro sechurano, lobo de la costa) – šuninių šeimos plėšrusis žinduolis, paplitęs Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno pakrante besidriekiančioje Sečuros dykumoje (Peru ir Ekvadore).
Kūnas 50–78 cm ilgio (bei 27–34 cm ilgio uodega), sveria 2,6–4,2 kg. Kailis pilkas, žemyn pereina į smėlinę, balkšvą. Ant kojų, ausų ir aplink akis – rausvos dėmės. Snukis tamsiai pilkas.
Gyvena pakrančių smėlynuose, sausringuose miškuose, nuo vandenyno iki vakarinių Andų šlaitų.
Peruvinės lapės veiklios daugiausia naktimis, laikosi pavieniui. Gyvūnas visaėdis, maitinasi graužikais, paukščiais, driežais, vabzdžiais, vaisiais, kiaušiniais, dvėseliena. Prie gyvenviečių medžioja vištas. Gali ilgai apsieiti be vandens.
Medžiojama dėl kūno dalių, siekiant atbaidyti nuo naminių paukščių, Ekvadore nyksta.
Peruvinė lapė arba Sečuros lapė (lot. Lycalopex sechurae, isp. zorro sechurano, lobo de la costa) – šuninių šeimos plėšrusis žinduolis, paplitęs Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno pakrante besidriekiančioje Sečuros dykumoje (Peru ir Ekvadore).
Kūnas 50–78 cm ilgio (bei 27–34 cm ilgio uodega), sveria 2,6–4,2 kg. Kailis pilkas, žemyn pereina į smėlinę, balkšvą. Ant kojų, ausų ir aplink akis – rausvos dėmės. Snukis tamsiai pilkas.
Gyvena pakrančių smėlynuose, sausringuose miškuose, nuo vandenyno iki vakarinių Andų šlaitų.
Peruvinės lapės veiklios daugiausia naktimis, laikosi pavieniui. Gyvūnas visaėdis, maitinasi graužikais, paukščiais, driežais, vabzdžiais, vaisiais, kiaušiniais, dvėseliena. Prie gyvenviečių medžioja vištas. Gali ilgai apsieiti be vandens.
Medžiojama dėl kūno dalių, siekiant atbaidyti nuo naminių paukščių, Ekvadore nyksta.
