Gelsvakaklis ibis (lot. Threskiornis spinicollis, angl. Straw-necked Ibis, vok. Stachelibis) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis, sutinkamas Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Indonezijoje ir Norfolko saloje.
Smulkesnis už baltąjį gandrą. Kūno ilgis 59–76 cm, sveria 1100–1500 g, o atstumas tarp sparnugalių 100–120 cm. Ilgakojis, ilgakaklis paukštis. Nugara ir sparnai juodi, žalio žvilgesio. Kaklo dalis, papilvė ir uodega baltos spalvos. Turi savitas, į šiaudus panašias plunksnas ant kaklo.Beplunksnė galva, nugarinė kaklo pusė ir gerklė juodos spalvos. Rainelė ruda. Patinų snapas ilgesnis už patelių, juodas. Kojos raudonos, pėdos juodos.
Biotopas – šlapynės, pievos, raistų pakraščiai, ariama žemė.
Įprastai minta vikšrais, svirpliais, skėriais, vabalais ir jų lervomis. Taip pat varlėmis, smulkiais ropliais ir žinduoliais. Labai retai minta maita.
Peri didelėse kolonijose, dažnai kartu su australiniais baltaisiais ibiais. Lizdą krauna abu partneriai iš nendrių, ajerų ir medžių šakų. Dėtyje 1 – 4 kiaušiniai. Inkubacija 24 – 25 dienos. Peri ir jaunikliais rūpinasi abu tėvai.
Gelsvakaklis ibis (lot. Threskiornis spinicollis, angl. Straw-necked Ibis, vok. Stachelibis) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis, sutinkamas Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Indonezijoje ir Norfolko saloje.
Gelsvakaklis ibis